Ir Lietuvos katalikiškose bažnyčiose būna išgydymo pamaldų, taip pat grupinių išvadavimo arba egzorcistinių apeigų, kuriose kartais žmonės krenta, kalba ir gieda niekam nesuprantamus žodžius ir vėliau atsigauna. Tokių apeigų vadovai turėtų pasirūpinti, kad kiekvienas dalyvis labai aiškiai žinotų, kas vyksta ir ką tuo metu atiduoda bei ką gauna jis pats, kitaip tokios apeigos nebus nei prasmingos, nei naudingos.
Vandens, druskos, duonos ir kitų dalykų šventinimai turi Bažnyčioje seną tradiciją, dažnai tai būna susieta su liturginiais minėjimais arba specialiais maldavimais. Kaip visur, reikia pirma sužinoti, kas vyksta, kokiu tikslu ir kaip tas priemones konkrečiu atveju naudoti. Tada galima iš jų turėti dvasinės naudos, Dievo apsaugos, o nesąmoningai naudojantis žalos gali kilti dar daugiau.Konkrečių paaiškinimų geriausia kreiptis į kunigus, kurie tuo užsiima, nes pasauliečiai, net ir dalyvaudami, kartais gali būti labai toli nuo teisingo supratimo.