Pauliaus mintis apie nuteisinimą:
Rom 8
Taigi dabar nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje. 2 Juk gyvybę teikiantis Dvasios įstatymas išvadavo tave[i2] iš nuodėmės ir mirties įstatymo. 3 O ko įstatymas nepajėgė, nes jis buvo kūno nusilpnintas, tai įvykdė Dievas. Jis atsiuntė savo Sūnų nuodėmingo kūno pavidalu ir nuodėmei įveikti pasmerkė nuodėmę kūne, 4 kad įstatymo reikalavimai išsipildytų mumyse, gyvenančiuose ne pagal kūną, bet pagal dvasią.
Jūsų citata
14 Ką gi pasakysime? Gal Dievas neteisingai daro?! Nieku būdu! 15 Jis Mozei kalba:
Aš pasigailėsiu to,
kurio norėsiu pasigailėti,
ir būsiu gailestingas tam, kuriam norėsiu gailestingas būti.
16 Taigi viskas priklauso ne nuo to, kuris trokšta ar kuris bėga, bet nuo gailestingojo Dievo. 17
Pauliaus šioje vietoje svarsto apie išrinktosios tautos likimą.
30 Tai ką gi pasakysime? Kad pagonių tautos, kurios visai neieškojo teisumo, gavo teisumą, būtent teisumą iš tikėjimo. 31 O Izraelis, ieškojęs teisumo įstatymo, nepasiekė įstatymo. 32 Kodėl? Todėl, kad to siekė ne tikėjimu, bet tarsi darbais. Jie užkliuvo už suklupimo akmens, 33 kaip parašyta:
Štai padedu Sione suklupimo akmenį,
papiktinimo uolą;
................................
11 Tad aš klausiu: ar izraelitai taip suklupo, kad ir pargriūtų? Nieku būdu! Tik per jų suklupimą pagonių tautoms atėjo išganymas, kad juos paimtų pavydas. 12 Bet jeigu jų suklupimas reiškia pasaulio praturtinimą, o jų mažas skaičius – pagonių praturtėjimą, tai ką duos jų visuma?!
......................
25 Kad jūs, broliai, per gerai apie save nemanytumėte, pasakysiu jums paslaptį: dalis Izraelio tautos lieka užkietėjusi, kol įeis pagonių visuma, 26 o tada bus išgelbėtas visas Izraelis, kaip parašyta:
bet kas juo tiki, neliks sugėdintas.
Reikėtų skaityti visą pastraipą, o jos mintis: esame nuteisinami tikėjimu į Jėzų Kristų, kuris duodamas per Dievo gailestingumą
