Ar galima teigti tokius dalykus, neturint realių faktų? Mes juk jau esame amžinybės dalis, mūsų niekur niekas nepradagins, vienokiu ar kitokiu pavidalu mes čia jau egzistuojame ir egzistuosime. Ar nemanote, kad Dievas kažkaip viską perdaug sudėtingai daro? Kam leisti žmonėms gyventi tūkstančius metų, jeigu galėjo jau seniai padaryti paskutinį teismą? Principinis klausimas yra - kam teisti savo kūrinį? Kokia tos kasdien kuriamos melodramos prasmė? Kam reikalingi tie naujai gimstantys veikėjai? Ar turi bažnyčia atsakymus į šiuos klausimus?