Dovanokit, bet jūsų klausimas visiškai nesusijęs su dėstomu tekstu.
Pasigilinkite, kas yra mitas, analogija, fundamentalistinis biblijos supratimas.
Cituoju Katekizmą:
IV. Žmogus rojuje
374 Pirmasis žmogus ne tik buvo sukurtas geras, bet ir buvo jam dovanota Kūrėjo bičiulystė ir darna su savim pačiu ir jį supančia kūrinija; visa tai pranoko tik naujosios kūrinijos Kristuje garbė.
375 Bažnyčia, autentiškai aiškindama simbolinę Biblijos kalbą Naujojo Testamento ir Tradicijos žvilgsniu, moko, kad mūsų pirmųjų tėvų Adomo ir Ievos pirmapradė būsena buvo „šventumas ir teisumas“.246 Ši pirmapradžio šventumo malonė buvo dalyvavimas dieviškajame gyvenime.247
376 Spindint tai malonei, žmogaus gyvenimas visais atžvilgiais buvo puikus. Kol žmogus artimai bendravo su Dievu, jis neturėjo nei mirti,248 nei kentėti.249Vidinė žmogaus asmens darna, darna tarp vyro ir moters,250 pagaliau harmonija tarp pirmosios poros ir visos kūrinijos buvo būsena, kuri vadinama „pirmapradžiu teisumu“.
377 Pasaulio „valdymas“, Dievo pavestas žmogui nuo pat pradžios, pirmiausia žmogui reiškė paties savęs apvaldymą. Žmogus visa savo būtimi buvo nekaltas ir darnus, nes laisvas nuo trilypio geismo,251 kuris pavergia jusliniais malonumais, godžiu prisirišimu prie žemiškų gėrybių ir proto nepaisančiu savęs išaukštinimu.
378 Dievo draugystės ženklas buvo tai, kad Jis žmogų apgyvendino sode,252ir žmogus ten gyveno, kad „jį dirbtų ir juo rūpintųsi“ (Pr 2, 15); darbas buvo ne vargas,253 o vyro ir moters bendradarbiavimas su Dievu tobulinant regimąją kūriniją.
379 Tai tokia pirmapradžio teisumo harmonija, numatyta žmogui Dievo plane ir prarasta dėl mūsų pirmųjų tėvų nuodėmės.
