Pirmiausiai žiūrėti pornografiją nėra liga, o nuodėmė. Asmuo turi suvokti, kodėl tai yra blogai. Regis, Jūsų draugas nėra labai religingas, taigi, ilgą laiką žiūrėjo pornografiją, to nelaikydamas jokia nuodėme. Tai, ko nesame patyrę, ko nesame varginami, tai kartais vertindami pagal save tuoj imamės teisėjo rolės. Būkite kantri savo draugui ir negalvokite, kad "mergystės" praradimas, ar vyro sėklos išsiliejimas abu padarė amžinai neskaisčius. Visas ir kiekvienas žmogus turi polinkį į bet kokią nuodėmę, bet turi galimybę iš jos pakilti, jos atsisakyti. Ir lengva mokyti, ir piktintis, kai patys kažkokios nuodėmės esame nepaliesti, o ant paliestųjų liejame pyktį, kaip jie taip gali elgtis....
Taip, pornografija labai stipriai iškreipia požiūrį į kitą asmenį. Taip, jos ilgas žiūrėjimas gali būti suformavęs tą neteisingą mąstymą, kuris susijęs vien su geiduliu ir negalvojama apie savęs dovanojimą. Kaip padėti? Pirmiausiai apie tai kalbėtis be kaltinimų, be smerkimo ir su troškimų išgirsti, kaip jaučiasi jis, kodėl taip elgiasi, ir kaip dėl to jaučiatės jūs ir dėl ko būkštaujate.
Jei vaikinas stengsis, bet jam kada nors nepasiseks, neskubėkite smerkti, bet jei jis nenusiteikęs keistis, nėra ko jums būti skaudinamai ir žeminamai.