Nuodėmės skirstomos į sunkias ir lengvas. Suni, arba dar vadinama mirtina nuodėmė yra tokia, už kurią neatgailaujantis žmogus būtų smerktinas amžinai pražūčiai. Nuodėmės sunkumą ar lengvumą nulemia trys dalykai: materija, proto pažinimas ir valios pritarimas.
Materija - tai padaromas blogis. Jis gali būti apibrėžiamas Dievo ir Bažnyčios įsakymais, kitais blogais darbais ar apsileidimais. Kad nuodėmė būtų sunki, reikalinga, kad materija bųtų sunki, t.y. padarytas blogis tikrai didelis. Jei padarytas blogis nelabai didelis, tai nuodėmė visada lengva.
Proto pažinimas - kad nuodėmė būtų sunki, reikalinga, kad protu aiškiai būtų suvokiama, kad yra daromas blogis, ir kad tas blogis tikrai didelis, ir kad tai sunki nuodėmė. Jeigu aiškaus supratimo nėra, nuodėmė bus lengva, nors padaromas ir didels blogis.
Valios pritarimas - aiškiai suvoktas didelis blogis turi būti įvykdytas laisvu valios pritarimu: ne žmonėms ar aplinkybėms verčiant, ne iš baimės, bet pačiam sąmoningai norint. Jei laisvo ir sąmoningo valios pritarimo nėra, net ir protu suvoktas ir darbais įvykdytas blogis bus tik lengva nuodėmė.
Taigi, vienu metu turi būti trys dalykai: didelis blogis, aiškus suvokimas ir laisva valia. Jei nors vienas iš tų trijų dalykų būtų nepilnas, nuodėmė būtų lengva. Praktiškai dažniausiai pritrūksta aiškumo dėl bent vieno iš tų trijų elementų, todėl išpažintyje geriau alikytis atsargesnės pozicijos: išpažinti ir tas nuodėmes, dėl kurių abejoji, ar tikrai sunki. Jei sunkiau suskaičiuoti nuodėmes, pakanka pasakyti, kiek apytiksliai kartų atsitikdavo per diena, savaitę, mėnesį ir panašiai.
