Garbė Jėzui Kristui,
Praeityje esu padariusi daug nuodemiu, susijusiu su lytiskumu. Tevai leido draugauti su vyresniais vaikinais, tai tapo normalu, isirus vienai draugystei atsirasdavo iskarto kita. Taip turejau daug lytiniu santykiu. Laikui begant, brestant, pajutau kokia per tai esu suzalota dvasiskai, ir atsigreziau i Dieva, jis istiesu mane apvale ir apgyde. Stengiuosi ir noriai praktikuoju tikejima, krikscionybe, stengiuosi laikytis isakymu. Ilga laika nebendrauju su vyrais, taciau pasitaike vyras, kuris patiko, keleta kartu susitikome. Ir nors zinojau, kad susitikimas gali buti pavojingas, kad nesu tikra, ar isliksiu visiskame skaistume ejau i pasimatyma. Ar tai jau yra nuodeme?
Antras dalykas, kad ispazistu Jezu Kristu kaip savo Viespati, taciau susitikus su tuo vyru, as palinkau i jo puse, i jo mastyma, mano tikejimas iskarto susilpnejo.Ar tai reiskia, kad mano tikejimas yra silpnas?
Trecias dalykas, pati ipuoliau i nuodeme. Pabuciavau vyra, ko pasekoje buvo ir glamoniu, o jis dar ir oficialiai neissiskyres su savo zmona, tik negyvena kartu.
Suprantu, kad pasielgiau negerai, nusivyliau savimi, kad pati zinodama kad sudegsiu, vistiek ejau i ta ugni.
Ar tai nera amoralu, taip elgtis, ir eiti ispazinties iskarto po to, jau kita diena? Beja si nuodeme yra mano pagrindine ir sunkiausiai nugalima nuodeme.
Dekoju uz atsakyma.