Question

Senelis gyvas budamas, visada mane mokydavo ir patardavo, po senelio mirties buvo labai sunku, nes nežinojau kaip jam seksis išėjus iš gyvūjų pasaulio, tuomet po senelio mirties po mėnesio susapnavau, kad jis su manimi atsisveikina, pamoja ranka ir išvažiuja, nuo to laiko 7 su puse metų nesapnavau. Tai nebuvo prašymas, kad aplankyčiau jo kapą, nes aplankiau.
Mamai (senelio dukrai) yra depresija, nepasovi nuotaika, be vaistų negalėjimas užmigti, šiuo metu gydydamis depresija jaučiasi daug geriau. Man pačiai pastaruoju metu didelės nuotaikos kaitos, galvos skausmai. Nuo vaikystės jaučiuosi stebima. Šunys taip pat turi sveikatos problemų. Nežinau kur reikia kreiptis tokioje situacijoje ir kaip elgtis, ar viską laikyti savyje ar pasipasakoti savo šeima ir ieškoti problemos sprendimo. Laukiu jūsų atsakymo.
Pagarbiai Greta

Answer 1

Reikėtų stengtis pakelti akis nuo blogio ir žvelgti į gėrį. Žmogus linkęs žvelgti į save, o savyje matyti tai, kas sunku ir skauda. Kai per skaudžiai skauda, kreipiasi į daktarą vaistų arba į kunigą, kad išvarytų velnius, tačiau ir toliau žvelgia į savo vidų, ieškodamas kančios: kaip skauda dabar? Taip iš tikrųjų išsivaduoti neįmanoma. Reikalinga ieškoti šviesos, o labiausiai gydanti šviesa yra ta, kurią uždegame kitų žmonių gyvenime. Tarp kitko, Dievas tam ir siuntė mus į šį pasaulį: kad neštume jo šviesą. Konkrečiai rūpindamasis, kaip kitiems žmonėms padaryti gyvenimą šviesesnį, žmogus iš tamsos išsivaduoja, nelieka vietos piktųjų dvasių sėjamam sliūdesiui ir skausmui. Žmonės, šunys ir senelis iš amžinybės žiūri į Jus, Greta, ir džiaugsmingai tikisi, kad savo meile, teisingumu ir geraisiais darbais išvaikysite savo ir jų aplinkoje gyvenimo sutemas ir savanaudiško užsidarymo blogį.