Aš dažnai abejoju dėl savo filosofavimo, kyla nerimas dėl to ar mano mąstymas atitinka Dievo žodį, nes parašyta kas kyla ne iš Dievo tai nuodėmė, pvz.: šita stipriausia mano mintis yra atakuojama abėjonėmis ,,kiekvienas įveiktas mažas dalykas padaro tave stipresniu'', viskas su tą mintimi atrodo gerai, tačiau, ar tai kyla iš Jėzaus, kuris žmogų ir padaro stipresnį. Ar negalima filosofuoti ir turėti minčių, kurie nėra iš Dievo, o tik savo mąstymo, nes apaštalai taip pat mąstė, skaitome senovės romėnų ar graikų filosofų raštus ir mokomės. Tačiau man visą tai rašant pasirodo kad savas mąstymas nėra blogas ir vis tiek mane kankina kaltė ar abėjonė, dėl to kad mąstau, o geriausias dalykas yra tas, kad kai mąstau man labai sekasi daugelyje sričių. Ir norėčiau paklausti ar galima mąstyti apie tai kas nerašoma biblijoje?