Question

Laba diena, praktikuojant rytų kovos menus, treniruotės pradžioje ir pabaigoje yra daromas nusilenkimas į sienos pusę, ant kurios yra pakabintas stiliaus įkūrėjo portretas, arba klubo simbolika, arba ir tas ir tas . Ar tai galima laikyti 1 Dievo įsakymo pažeidimu ? Patys treneriai dažniausiai atsako į klausimą, kokiu tikslu yra daromi šie nusilenkimai, kad tai tiesiog rytų tradicija, ir pradininkų pagerbimas, bet ne stabmeldystė .  taip pat įeinant ir išeinant į patalpą  yra kur vyksta užsiėmimai yra privaloma linktelėti, neva taip išreiškiama pagarba visiems kas čia treniruojasi, kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu ? Kuo skiriasi pagerbimas nuo pagarbinimo ?
Ačiū .

Comments

I. „Viešpatį, savo Dievą tegarbink, ir Jam tetarnauk“

[2084] Dievas leidžia save pažinti, primindamas savo visagalį, maloningą ir išlaisvinantį veikimą istorijoje tautos, į kurią kreipiasi: „Aš išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų“ (Įst 5, 6). Pirmutinis kreipimasis yra pirmasis Įstatymo įsakymas: „Bijosi tik Viešpaties, savo Dievo, Jam tarnausi [...]. Neisite paskui kitus dievus“ (Įst 6, 13–14). Pirmasis kreipimasis ir teisėtas Dievo reikalavimas – kad žmogus Jį priimtų ir pagarbintų.

[2085]  Vienintelis ir tikrasis Dievas savo garbę pirmiausia apreiškia Izraeliui.  Apreikšdamas save, Dievas apreiškė ir žmogaus pašaukimą, ir tiesą apie žmogų. Žmogus yra pašauktas rodyti Dievą savo veikimu, derančiu „pagal Dievo paveikslą ir panašumą“ (Pr 1, 26) sutvertam kūriniui: „Niekada nebus kito Dievo, Trifonai, ir niekada nėra buvę nuo amžių [...] kaip tik Tas, kuris sukūrė ir sutvarkė visatą. Mes nemanome, kad mūsų Dievas yra kitoks negu jūsų; Jis yra tas pats, kuris „galingai pakelta ranka“ išvedė jūsų tėvus iš Egipto. Mes pasitikime ne kokiu nors kitu Dievu, nes kito nėra, o tik tuo pačiu kaip ir jūs, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievu.“

[2086]  „Pirmasis yra tikėjimo, vilties ir meilės įsakymas. Juk sakydami, jog Dievas yra pastovus, nekintamas, visada toks pat, ištikimas, pagrįstai išpažįstame Jį esant visiškai teisų. Todėl, pritardami Jo žodžiams, privalome tvirtai Juo tikėti ir visiškai pasitikėti. Kas mąsto, jog Dievas yra visagalis, švelnus ir pasirengęs veikiai daryti gera, ar galėtų į Jį nesudėti savo vilčių? Ar galėtų kas Jo nemylėti, apmąstydamas Jo gerumo ir meilės turtus, kuriais yra mus apipylęs? Todėl savo įsakymus ir paliepimus Šventajame Rašte Dievas pradeda arba baigia šiais žodžiais: 'Aš esu Viešpats'.“..
-------------------------------------------------------------
[2138] Prietarais iškreipiamas mūsų tikrojo Dievo garbinimas. Jie akivaizdūs stabmeldybėje ir įvairiose ateities būrimo bei magijos formose.

http://www.katekizmas.lt/kbk1996p2003/N178AF.html

Answer 1

Nėra nuodėmės gerbti tradicijas, laikytis mandagumo įpročių ir būti kažkam dėkingu. Būtų nuodėmė, jei patikėtumėte, kad iš tokių praktikų gaunate kokių nors jėgų ar apsaugos iš "anapus".