Tikrai klysime, jei bandysime Dievą suvokti daiktiškai. Dievas yra dvasia: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. Jėzus Kristus - ne tas pat, kas Dievas Sūnus, bet Dievas Sūnus žmogiškajame asmenyje. Bandykite Tėvą suvokti, kaip visų gražiausių tėviškumo apraiškų turėtoją: mylintį, ginantį, mokantį, globojantį, auginantį ir taip toliau.
Dievas yra kantrus, gailestingas, dosnus, ištikimas, teisingas, mylintis, ir taip be galo. Žmogus, sutvertas pagal jo paveikslą, savo prigimtyje turi visas tas savybes, tuo ir panašus. Tų savybių visumą dar vadiname žmogiškumu. Norėdami išskleisti žmogiškosios prigimties grožį, atskleidžiame Dievo paveikslą, arba parodome šventumą.