Prieš ruošdamasis sutvirtimo sakramentui Kretingos klebonijos spintoje maždaug 1992 metais ieškojausi paskaityt knygų ir radau kažkokį dvasinio augimo vadovėlį. Jis buvo nušiuręs, atspausdintas ranka su spausdinimo mašinėle ir autorė buvo kažkokia moteris, tad daug naudos sau nesitikėjau. Galvojau patikrinsiu kiek pavadinimas atitinka turinį.ir parnešiu atgal. Kai atsiverčiau ir ėmiau skaityti nustėrau, nes ten viskas buvo skirta man. Vadovėlis buvo skirtas formuoti ne kunigams, ne vienuoliams o paprastiems žmonėms - pasauliečiams . Kiek paskaitęs įsidėmėjau autorių Katerin Doherty. Patarimai buvo tokie paprasti ir konkretūs kad pagal jį susidariau sau planą kokiems trims metams ir jaučiauisi sutvirtinimui pasiruošęs... Pamenu kad ten buvo rašoma jog autorė patyrė problemą jog realybėje nėra tikrų gerų dvasios tėvų, todėl to vadovėlio tikslas yra skaitytoją pabandyt suformuos į dvasinį vadovą nesvarbu kuo jis ateity taps - šeimos žmogumi, atsiskyrėliu, vienuoliu ar kunigu. Negi ten aprašomi blogi darbai? Negi mūsų tarpe neturi gyventi laisvai mąstantys šventieji? Turim lietuviškai Doherty knygas "Pustynė" ir "Evangelija be kompromisų" - tose knygose Doherty neatpažįstu ir ji man visai neįdomi, nes aprašomi man mažai naudingi dalykai negi autorius įtaigumą taip gali pakeisti vertėjas? Kiek pamenu tas knygas leido Dialogo ir kultūros institutas. Gal tos leidyklos visai kiti tikslai ir jiems rūpi egzotikos o ne rimtas dvasinis darbas? Labai prašau išleiskite tokį vadovėli vardan tos Lietuvos, juk po teisybei aš rūpinuosi ne savimi o jaunimu ir mūsų kunigais, kad tie žinotų kaip realiai ugdyti pasauliečiius ir dvasiniu keliu juos stumti pirmyn. Tebus Dievui vis didesnė garbė ir šlovė. Mane formavo Žemaitija, Pakūta ir Vilniaus seminarija.
