Question

GJK.

Norėjau paklausti, ar nuodėmė skaityti apokrifinius veikalus, tikėti ateivių egzistavimu, klausyti muzikos, kurioje menkinamas arba paniekinamas Dievas (nepriimu to kaip savo mąstymo, tačiau kartais patinka jos paklausyti, įsijausti į dainuojančiojo poziciją ir emocijas)? Ir ar abejonė yra nuodėmė (abejonė kai kuriomis krikščioniškojo mokymo detalėmis, kai kada Bažnyčios tyrumu ir nuoširdumu)?

Dėkui Jums už atsakymą.

Comments

(1) skaityti apokrifinius veikalus? O ar pakankamai [kasdien] skaitote Šv. Raštą, Katekizmą? Kitą Bažnyčios aprobuotą (Nihil obstat) literatūrą? Nemanau, kad tai (apokrifai) nuodėmė, bet ar lieka laiko kitiems būtiniems geriems ir išganingiems skaitymams ir darbams? (2) Tikėti ateiviais? Irgi, manau, ne nuodėmė, nes ir Bažnyčia aptarinėja ateivių klausimus.  (3) Nurodytoji muzika yra netinkama,  nederama ir nevartotina,- Piktasis gudrus ir veikia subtiliai, taip pat - per emocijas... Nebūkite Piktojo bendrininku. (4) Abejonė irgi ne nuodėmė (plg. „neviernas Tamošius“), greičiau vaistas ir įrankis, leidžiantis įvertinti jei ne Bažnyčios tyrumą, tai bet ir savo „šventumą, neklystamumą“ ir pan.,- sėkmės!

Answer 1

Tikėti ateivių egzistavimu, jei tai nesiejama su religiniais dalykais, jokios nuodėmės nėra. Gyvename Dievo sukurtame pasaulyje: mes, gyvūnai, augalai, angelai... O jei dar ir ateiviai kažkur, ką gi tai keičia?

Klausyti muzikos, kurioje menkinamas arba paniekinamas Dievas, reiškia didesniu ar mažesniu mastu prie to prisidėti, todėl tai yra nuodėmė.

Pati abejonė nėra nuodėmė, jeigu ji pagrįsta ir jeigu protingomis priemonėmis siekiama ją pašalinti, išsiaiškinti tiesą. Jeigu abejonėje pasiliekama, pateisinant klaidas ir nuodėmes arba neveikimną, tai jau nuodėmė.