Žudytis ar kitaip nutraukti savo gyvenimą yra nuodėmė. Mums visiems gyvenimas yra tam tikra misija. Vieniems vienokia, kitiems kitokia. Vieniems gyvenimas (būties laikas) tai misijai įgyvendinti yra ilgesnis, kitiems trumpesnis. Bet net ir su mirtimi niekas nesibaigia. Tie, kurie mus palieka, jie tikrai yra šalia mūsų. Žmogus ir jos kūnas, kurį Jūs matėte yra tik materija. Tačiau bet to žmogaus dvasia ir dabar yra šalia Jūsų. Mes patys, manau, galime net ir būti kartu jausdami to žmogaus sielos artumą... aš išsiskyriau su vyru, kurį labai mylėjau... tai gal Jums pasirodys kitokia patirtis, bet aš jaučiausi taip pat... nenorėjau gyventi ir net nemokėjau gyventi be jo. Maniau, kad tik išėjimas iš gyvenimo viską gali pakeisti... nea... tai nieko nepakeis, kai pamąstai, kad ir išėjus būsi besiblaškanti siela... pabandykite surasti sau patinkančią veiklą, kūrybą ar kažką kito... nebus lengva ilgą laiką, bet po truputėlį pavyks nustumti į šoną tas blogas mintis... įsivaizduokite, kad kai kažką darote, darote su tuo žmogumi kartu... Jis Jums padės...