Question

Su būsimu vyru esame netikintys, ruošiamės tuoktis, norėdami būti sąžiningi, nenorime tuoktis bažnyčioje. Tačiau tėvams ir artimiems giminėms tai labai skaudus dalykas. Bandau paaiškinti jiems, kad jausčiausi, jog apgaudinėju, jei eičiau tuoktis į bažnyčią ir sakau, jog jeigu ateitų toks laikas ir mano supratimas pasikeistų ir atsirastų krikščioniškas tikėjimas, tuomet ir galvočiau apie bažnytinę santuoką. Man tėvai tikrai svarbūs ir jų religinius įsitikinimus gerbiu, tačiau negaliu dėl jų pradėti jausti ir mąstyti kitaip, nei man yra. Taip pat suprantu, kad aš jų jausmų ir minčių nepakeisiu. Bet gal dar galėčiau ką nors pasakyti ar padaryti, kad jie nesijaustų taip skaudinami ir kalti, kad nepaveikia manęs tiek, jog turėčiau tokius pat religinius įsitikinimus, kaip jie.

Answer 1

Jūs teisi, tuoktis reikia tik patiems norint (galint patiems laisvai nuspręsti), o ne pildant tėvų valią.

Kita vertus nemanau, kad santuoka blogis ir tėvai nori jums blogo.

Sakote: "jei atsirastu krikščioniškas tikėjimas" ir kartu užkertate, jog niekada nepasikeisite:) dvejonė ir abejojimas - kelio pradžia. Palinkėčiau tikrai likti ištikimai savo vidiniam įsitikinimui, bet ir neužkirsti durų - pereiti į ieškojimo būseną:)

Jūsų tėvams - turbūt, tikėjimas - perduota tradicija, jums - asmeninio susitikimo ar išgyvenimo troškimas.

Manau galėtumėte išklausyti santuokos ruošimo kursus ir tada apsispręsti.

 

Ačiū už klausimą ir atvirumą