Question

Norėjau paklausti, kuo skiriasi "stebuklingo akmenuko, kuris neva gydo visas ligas" garbinimas nuo sakykim  stebuklingo akmens, kur Šiluvoje buvo apsireiškusi Šv. Mergelė Marija garbinimas?
Kurioje vietoje baigiasi pagoniška stabmeldystė? Ir kaip teisingai žvelgti į Šventųjų relikvijas, į stebuklingus daiktus. Juk mes iš esmės vis tiek garbinam daiktus. Ar mes garbinam to daikto "dvasinę istoriją", prasmę ir pan.?
Nelabai sugebu atskriti.

Answer 1

Stabmeldystė yra tada, kai kreipiamasi į žmonių sukurtą dievą, padarytą iš kokios nors materijos, kokiam daiktui priskiriant dieviškas galias arba mintimi sukuriant dievą, priskiriant jam sugalvotas savybes ar nuostatas. Tokiu būdu ir akmuo Šiluvoje, ir šventintas paveikslėlis gali būti stabu.

Katalikiška mintis jokių antgamtinių savybių daiktams nepriskiria ir neskatina juos garbinti, bet pašventina ir laiko "šventais" kitokia prasme: kaip Dievo malonės ženklus, gerbia panašiai, kaip brangių žmonių atminimo ženklus, kaip herbą ar vėliavą. Pašventintas daiktas yra Dievui pašvęstas, tarsi jam paskirtas, o Dievas į tokius ženklus atsižvelgia, teikdamas malonę. Ir tarp žmonių naudojame begalę išorinių ženklų, kuriančių ir palaikančių tarpusavio santykius.