Question

Laukiuosi po pagalbinio apvaisinimo. Kodėl tai yra nuodėmė? Buvau pastojusi natūraliai, tačiau embrionas nustojo vystytis. Po to trejus metus nepavyko pastoti, todėl nueita pagalbinio apvaisinimo keliu. Ar noras turėti savo biologinių vaikų ir susilaukti jų pagalbinio apvaisinimo būdu yra savanaudiškumas? Sunku suprasti Dievo valią šiame kelyje. Internete rasti straipsniai ir paaiškinimai išskaityti.

Comments

Jei sužinotumėt iš kunigo, kad tai nuodėmė, ką darytumėt? Abortą? Dievo valios suprasti nereikia. Jūs niekam blogo nepadarėt (nebent piniginei savo)

---

Ne, pagalbinis apvaisinimas nėra kažkokia "nuodėmė" ir čia apie "nuodėmes" iš viso kalbėti net nėra sąmoninga.
Pagalbinis apvaisinimas yra grynai tik to žmogaus/šeimos asmeninis reikalas ir visiškai niekas negali tam nurodinėti – jokia religija, jokia bažnyčia.
Miela Vilija, turėsite vaikų ar neturėsite – tai absoliučiai nepriklauso nuo Dievo valios.
Jei jau prakalbote apie Dievo valią, tai Dievo valia yra jūsų laisva valia. Ir čia negalima kalbėti apie kokį nors "savanaudiškumą". Pats svarbiausias dalykas jums – kuo mažiau patirti kokio nors streso; geriau, kad jo iš viso nebūtų.
Mano geri draugai kažkada taip pat ilgai negalėjo susilaukti vaikų. Vystėsi dvynukai, bet vėliau liko tik vienas. Gimė nuostabus berniukas. Dabar jam 18 metų. Auga puikus žmogus.
Ir nejaugi čia viskas taip "prieš Dievo valilą"? Tikrai ne.
Prieš Dievo valią žmogus absoliučiai nieko negali padaryti.