Krikščionys sekmadienį laiko Viešpaties diena, nes krikščionims svarbiausias išganymo įvykis yra Kristaus prisikėlimas, įvykęs „pirmąją savaitės dieną“, kuris jau minimas evangelijose (Mt 28, 1; Mk. 16, 2; Lk 24, 1; Jn 20, 1). Kadangi sekmadienis yra diena po šabo(Mk 16, 1; Mt 28, 1). Todėl sekmadienis skiriasi nuo šabo, nes krikščionims sekmadienis išpildo žydų šabo tiesą ir pranašauja amžinąjį žmogaus poilsį Dieve.
Norint visiškai suprasti sekmadienio reikšmę, taip pat verta atkreipti dėmesį į šio žodžio reikšmę skirtingomis kalbomis. Bene prasmingiausia šios dienos reikšmė – rusiškas žodis „vaxriesjenie“, tai yra prisikėlimas. Romanų kalbos išlaikė lotynišką pavadinimą „dominica“, reiškiantį Viešpaties dieną (dies dominica). Savo ruožtu germanų kalbos sekmadienį vadina Saulės diena (pvz., angliškai Sunday, vokiškai Sonntag). Nes jau šv. Justinas antrajame amžiuje po Kristaus rašė, kad mūsų susirinkimai vyksta saulės dieną, nes tai pirmoji diena, kai Dievas išvedė materiją iš tamsos ir sukūrė pasaulį, o Jėzus Kristus, mūsų Gelbėtojas, prisikėlė iš numirusių. tą dieną . Kita vertus, lenkiškas žodis „niedziela“ kilęs iš senosios lenkų kalbos „nedalink“, tai yra, nedaryk, nedirbk.
Kita vertus, septintosios dienos adventistai, kaip rodo pavadinimas, švenčia šeštadienį (šabą), o ne sekmadienį, nes tiki, kad šeštadienis žmogui buvo duotas kaip diena, skirta prisiminti kūrimo darbą ir garbinti Kūrėją. Taip pat žydai šabą švenčia kaip septintąją dieną, kai Dievas ilsėjosi po pasaulio sukūrimo. Šabas prasideda penktadienį po saulėlydžio, kaip krikščionys pradeda švęsti sekmadienį šeštadienio vakarą. Iš čia ir kilo pavadinimas „Velykos“, nes Kristus prisikėlė naktį, todėl Romos katalikų bažnyčioje svarbiausia metų liturgija, t.y. Velykų vigilija, turėtų būti švenčiama po Didžiojo Šeštadienio saulėlydžio, o baigiasi prieš saulėtekį Velykų sekmadienį. . Ir todėl jau šeštadienio vakarą bažnyčiose laikomos mišios. sekmadienis.
