Question

Garbė Jėzui Kristui. Norėčiau plačiau pažinti ir sužinoti apie Bažnyčios mokymą dėl skaistumo įžadų:  ar katalikų tikėjime jie įmanomi ir sakramentinėje santuokoje?  Ar santuoka paremta vaisingumu ir būten tik tam pašvęsta? (Nekalbant apie protarpinį susilaikymą).  Ir ar tai oficialu santuokoje?  Ar oficialiai duodami įžadai tik nesusituokus?  Ką daryti tuo atvėju,  jei nuo pat jaunystės širdy pasižadi ir pasišventi Viešpačiui gyvent skaistume? (Ne oficialiai),  bet sudaroma santuoka?  Dėkui.

Comments

Per amžius .Amen.
Gana dažnai įvairiais būdais kalbama apie ikisantuokinę skaistybę. Skaistumo skatinimas yra graži ir visais būdais naudinga mintis, duodanti gerą rezultatą būsimoms santuokoms ir kitų jaunų žmonių gyvenimo pašaukimų įgyvendinimui. Ši idėja prieštarauja šio pasaulio purvui ir skatina žmones plaukti prieš srovę, nes tik taip galima pasiekti šaltinį – Meilę – Dievą
 Jonas Paulius II
Visų pirma: santuoka yra pašaukimas, vienas iš (dažniausių) kelių į šventumą ir išganymą . Santuoka turi būti nuolatinė, amžina, ištikima ir išskirtinė dviejų mylinčių žmonių – vyro ir moters, t.y. vyro ir žmonos – bendruomenė, žmonių bendruomenė, sukurta remiantis meilės, t.y. abipusio rūpinimosi gėriu, principais. Kadangi didžiausias žmogaus gėris yra šventumas ir išganymas, santuoka turėtų būti bendras kelias į šventumą.

Antrasis santuokos tikslas (greta šventumo) yra tėvystė .

Santuoka turėtų būti atvira gyvybės perdavimui ir netgi turėtų jausti pareigą šioje srityje. Jis turėtų būti pasirengęs priimti ir auginti kiekvieną pradėtą ​​vaiką, net ir tada, kai jis gimė netikėtai ir kai tam reikia didelių pastangų ir atsidavimo.

Gyvybės perdavimo srityje santuoka turėtų vadovautis apdairumu ir dosnumu. Apdairumas, kad kiekvienam susilaukusiam vaikui būtų sudarytos žmogiškos raidos sąlygos ir dosnumas,  nepaisant neabejotinų pastangų auginant didesnį vaikų būrį. Trumpai tariant, santuoka turėtų būti atsakinga gyvybės perdavimo srityje.


Skaistumas nėra skirtas tik pašvęstiesiems ir vienišiems. Sutuoktiniai taip pat gali ir turi gyventi skaisčiai.
Istorijoje užfiksuoti išskirtiniai atvejai, kai sutuoktiniai savo noru nusprendė duoti skaistybės įžadą – tokie buvo šventųjų Kingos ir Boleslovo V Droviojo santykiai – nes Dievas nereikalauja iš žmogaus herojiškų dorybių. Dar XX amžiaus pradžioje moralinė teologija patarė nepriimti Šventosios Komunijos kitą dieną po to, kai sutuoktiniai apsigyveno kartu. Taip pat buvo įprasta naktį uždengti virš lovos kabančius šventus paveikslus, kad neįžeistų Dievo buvimo. Mūsų laikais Bažnyčia vis labiau suvokia santuokinio gyvenimo svarbą.

---

Skaistumas nesuderinamas su tradicine vyro ir moters santuoka, kadangi santuoka jau savaime yra sakramentas Aukščiausiojo akivaizdoje. Skaistumo priešingybė yra ištvirkavimas, todėl kaip žinia santuoka be kita ko skirta ir ištvirkavimui išvengti (1 Korintiečiams), todėl sutuoktiniai drąsiai dovanoja vienas kitam save jiems abiems norimu būdu prieš tai iš anksto susitarę dėl atvirumo naujai gyvybei.

Skaistumo dorybė taip pat pamina ištvirkavimą susilaikydama ne tik nuo fizinio bet ir kovodama su vidiniu lytiškumu to pasekoje yra kelianti į šventumą tokį žmogų, kadangi intencija ši skirta Aukščiausiajam.

Taigi santuoka ir skaistumas yra du keliai pas Aukščiausiąjį.

Kviečiu nepasiklysti dvasiniuose labirintuose, esant neaiškumui kreiptis į kunigą.

Ir tik man įdomu, kuomet kopijuojamas tekstas ar kopijuotojas skaito tai ką kopijuoja. Nes jeigu neskaito tai manyčiau jam baisu nepataikyti ir baisu suklysti komentuojant savais žodžiais. O jeigu skaito, tai ar domisi tuo ką skaito, nes jei domėtųsi gal tuomet kruopščiau kopijuotų, kadangi kopijose galima rasti prieštaravimų ir neaiškumų...