Pripažinti ir stačiatikių mokymą labai didelė nuodėmė? Ir ar tai nuodėmė?

Paklausė Tema: Bažnyčia
1) Ar Šventoji Šviesa/Ugnis, atsirandanti Jeruzalėje, Jėzaus kape, kiekvieną stačiatikių Didįjį Šeštadienį, yra tikra?

2) Bažnyčia yra susiskirsčiusi, kiekvienoj konfesijoj yra stebuklų. Pavyzdžiui, Šventoji Šviesa. Jei pereini prie provoslavų mokymo, galima sakyti, kad nepripažįsti katalikų mokymo. Pavyzdžiui, Fatimoje apsireiškiusi Marija prašė viso pasaulio kalbėti Rožinį už taiką. Fatima yra Italijoje, kur daug katalikų. Sako, kad Marija apsireiškė katalikams, nors gal ji apsireiškė visam pasauliui, visiems krikščionims? Lygiai taip pat su provoslavų apsireiškimais. Gal jie yra visų krikščionių apaireiškimai? Kaip ir su Rožiniu - "jį meldžiasi tik katalikai", bet juk mums jį apreiškė Marija. Ji kalbėjo visiems žmonėms, manau, ne tik katalikams. Todėl pripažint ir provoslavų mokymą būtų labai neteisinga? Juk jiems irgi yra apsireiškusi Marija daug kartų. Ką ji kalbėjo, irgi tiesa? Juk tai Marija.
Komentavo
Skirtumai tarp abiejų bažnyčių yra daugiau teologiniai.Nepamirškime kad kažkada buvome vienas kūnas įvykus shizmai jie atsiskyrė.Dėl ugnies stebuklo,reiškinį teko stebėti,priimkime  jį kaip tikėjimo sustiprinimo dovaną.Fatima ne Italijoje. Fatima – piligriminis miestelis vidurio Portugalijoje.Marijos apsireiškimas žinia buvo viso pasaulio žmonėms.

Rytų schizma. Tai lūžis visoje krikščionių istorijoje.

Rytų schizmos priežastys buvo ir dogminės (susijusios su tikėjimo prielaidomis), ir politinės. Dogminė priežastis buvo ginčas dėl Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo išpažinime pateiktos frazės apie Šventąją Dvasią „iš Tėvo ir Sūnaus“. Ši formulė vadinama filioque, o tai reiškia „ir Sūnus“.
Jam priešinosi Rytų Bažnyčios tėvai, pripažinę, kad Šventoji Dvasia ateina tik iš Tėvo, o ne iš Sūnaus. Šiam ginčui įtakos turėjo ir kultūriniai rytinio miesto skirtumai Bizantija ir kitos šalys, asmeniniai ir politiniai nesutarimai (įskaitant popiežiaus Leono IX ir patriarcho Michało Cerulariaus kovą dėl valdžios, konfliktus tarp Rytų Romos imperatoriaus ir popiežiaus). 1054 m. laikomi simboline padalijimo į Stačiatikių ir Katalikų Bažnyčią data.
Dievo Motina

Abi konfesijos nesutaria dėl tam tikrų dogmų, susijusių su Dievo Motina. Ortodoksai nepripažįsta Nekaltojo prasidėjimo ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų dogmų. Tačiau ir stačiatikiai, ir katalikai Marijos šventę švenčia . Katalikų tikėjime tai yra Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė, o stačiatikių tikėjime - Dievo Motinos Marijos Užmigimo šventė.
Santykiai su popiežiumi
Stačiatikių bažnyčia nepripažįsta popiežiaus.
Ortodoksai nepripažįsta skaistyklos ar atlaidų doktrinos.

Stačiatikiai ir katalikai dažniausiai švenčia tas pačias šventes. Abi konfesijos švenčia Velykas ir Kalėdas, tačiau skirtingomis dienomis. Taip yra dėl naudojamų kalendorių skirtumų. Stačiatikybėje šventės skaičiuojamos pagal Julijaus kalendorių, o katalikybėje – pagal Grigaliaus kalendorių. Šiuo metu skirtumas tarp abiejų kalendorių datų yra 13 dienų.
Komentavo
Šiluvoje isvis vaikams Mergele pasirode.
Maziau pergyventi del to kiek kartu kam daugiau apreiskimu buvo

Norėdamas atsakyti į šį klausimą turi prisijungti arba užsiregistruoti.

Užduoti Klausimą

Temos

Temos


...