Kursai niekur nedingo, jie yra privalomi visiems jaunavedžiams.
Lietuvos Vyskupų Konferencija
Instrukcija dėl santuokos įregistravimo parapijos santuokų knygoje ir civilinės
metrikacijos įstaigoje bei dėl pasirengimo Santuokos sakramentui programos
įgyvendinimo (2016 m. rugsėjo 20 d. redakcija)
2012 04 11
1. Nuo Nepriklausomybės pradžios Lietuvos vyskupijose galiojanti
pasirengimo Santuokos sakramentui programa (žr. LVK Nutarimas dėl pasirengimo
Santuokos sakramentui programos, „Bažnyčios žinios“ 1996 Nr. 22, bei LVK
Instrukcija dėl pasirengimo Santuokos sakramentui programos įgyvendinimo,
„Bažnyčios žinios“ 2006 Nr. 7) daugeliui padėjo sąmoningiau priimti šį sakramentą.
Per šį laikotarpį įvyko nemažai pokyčių, į kuriuos reikia naujai atsižvelgti rengiant
sužadėtinius santuokai bei informuojant civilinės metrikacijos įstaigas apie bažnyčiose
sudarytas santuokas.
2012 m. kovo 23 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Vyskupų
Konferencija pasirašė naują SUSITARIMĄ, pagal kurį iš esmės nustatoma nauja
pranešimų apie bažnyčiose sudarytas santuokas tvarka. Pagal iki šiol galiojusią tvarką
sutuoktiniai turėdavo būti informuojami, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės
ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos susitarimą apie Katalikų Bažnyčioje sudarytą
santuoką per dešimt dienų jie patys turėdavo pranešti civilinės metrikacijos įstaigai.
Sutuoktiniams per šį laiką nepranešus apie šios santuokos sudarymą civilinės
metrikacijos įstaigai, civilines teisines pasekmes ši santuoka sukels nuo jos įtraukimo į
valstybinę apskaitą momento.
Pasirašius naująjį susitarimą prievolė pranešti apie bažnyčioje sudarytą
santuoką tenka parapijos klebonui.
Pateikiame šią atnaujintą INSTRUKCIJĄ, kuria siekiama padėti sklandžiau
įgyvendinti pasirengimo Santuokos sakramentui programą bei atsiliepti į naujai
iškilusius klausimus ir uždavinius.
Atsakomybė už tinkamą sužadėtinių parengimą Santuokos sakramentui
2. Sužadėtiniai, norintys sudaryti bažnytinę santuoką, ne vėliau kaip prieš tris
mėnesius iki numatytos vestuvių datos užsiregistruoja parapijoje, kurioje nori
susituokti, ir tada siunčiami į pasirengimo Santuokos sakramentui kursus. Klebonas,
kurio parapijoje teikiama santuoka, turi užtikrinti tinkamą sužadėtinių parengimą, taip
pat įsitikinti jų laisvu stoviu, t. y. tuo, kad jie neturi jokių kliūčių sudaryti bažnytinę
santuoką, bei pasirūpinti sužadėtinių katecheze.
Pasirengimas Santuokos sakramentui vyksta parapijoje, kurioje santuoka bus
laiminama. Jei sužadėtiniams tai neįmanoma, jie gali pasirengti parapijoje, kurioje turi
buveinę arba laikinąją buveinę. Tada ikisantuokinės apklausos anketą ir kitus
dokumentus kartu su parapijos klebono leidimu tuoktis už parapijos ribų sužadėtiniai pristato į parapiją, kurioje sudaroma santuoka. Kai tuokiamasi užsienyje, šie
dokumentai siunčiami per vyskupijos kuriją.
Tose bažnyčiose, kuriose laiminama daug santuokų, sužadėtiniai Santuokos
sakramentui turi būti parengiami geriau, didesnį dėmesį skiriant sužadėtinių katechezei
ir pasirengimo kursams. Tokių bažnyčių klebonai pateikia vyskupui sužadėtinių
rengimo programą ir, ordinarui ją patvirtinus, gauna teisę santuokai rengti kitų
parapijų sužadėtinius.
Jeigu klebonas neturi galimybės gerai parengti sužadėtinius, gyvenančius ne jo
parapijoje, jis turi atsisakyti laiminti jų santuoką. Leidimas priimti Santuokos
sakramentą tinkamai neparengtiems sužadėtiniams yra tiesioginis klebono pareigų
apleidimas.
Pasirengimo santuokai metu svarbu įvykdyti ne tik teisinius reikalavimus, bet
ir rūpestingai organizuoti patį pasirengimo programos vykdymą, sužadėtiniams padėti
suvokti Santuokos sakramento prasmę bei reikšmę ir iš jo kylančius įsipareigojimus,
panaudoti šią progą evangelizacijai. Sužadėtinius kunigas turi paraginti atnaujinti
religinę praktiką, jei ji buvo nutrūkusi.
Laisvo stovio santuokos, šventimų ar įžadų atžvilgiu ir krikšto fakto
nustatymas
3. Laisvas stovis ankstesnės bažnytinės santuokos, šventimų ar vienuolinių
įžadų atžvilgiu nustatomas pagal sužadėtinių pateiktą ne anksčiau kaip prieš 6 mėn.
išduotą krikšto liudijimą iš krikšto parapijos. Šiame krikšto liudijime būtinai turi būti
pažymėta, kokie įrašai ir pastabos yra Krikšto knygoje, arba tai, kad jų nėra. Krikšto
vietos klebonas privalo išduoti tokį krikšto liudijimą sužadėtinių ar jų šeimos narių
prašymu.
Jei laisvas stovis ankstesnės bažnytinės santuokos, šventimų ar vienuolinių
įžadų atžvilgiu nenustatytas pagal Krikšto knygos išrašą, parapijos, kurioje laiminama
santuoka, klebonas gali jį nustatyti pagal sužadėtinių gyvenamosios ar krikšto vietos
klebono arba kito kunigo liudijimą; taip pat pagal sužadėtinių tėvų ar artimųjų
priesaika patvirtintą liudijimą.
Jeigu Krikšto knygoje įrašo nėra, krikšto faktas nustatomas pagal anksčiau
išduotą krikšto liudijimą arba liudininkų priesaiką (plg. kan. 876). Tokiu atveju krikšto
faktą patvirtinantį dokumentą kartu su pranešimu apie sudarytą santuoką reikia siųsti
klebonui, kurio parapijoje įvyko krikštas. Klebonas, gavęs pranešimą apie jo parapijoje
įvykusį krikštą, kuris nebuvo įregistruotas Krikšto knygoje, krikšto duomenis įrašo
atitinkamų metų Krikšto knygos papildomame lape, o gautą dokumentą saugo
parapijos archyve.
Laisvo stovio santuokos, šventimų ar įžadų atžvilgiu ir krikšto fakto
nustatymui patvirtinti ir išduoti dokumentai galioja pusę metų Leidimas tuoktis už parapijos ribų
4. Santuokos sakramentą, kaip ir kitus sakramentus, tikintieji priima savo
parapijoje. Jei santuoka laiminama vieno iš sužadėtinių parapijoje, leidimo tuoktis už
parapijos ribų nereikia.
Santuoka gali būti laiminama ir kitoje parapijoje ar bažnyčioje, tačiau tos
parapijos klebonas ar bažnyčios rektorius privalo turėti parapijų, kurioms priklauso
sužadėtiniai, klebonų raštišką leidimą. Kai yra pakankamas pagrindas, sužadėtinių
prašymu parapijos klebonas išduoda leidimą jiems tuoktis už parapijos ribų.
Pakankamu pagrindu rengtis santuokai ir tuoktis už parapijos ribų laikomas rimtas ir
motyvuotas sužadėtinių apsisprendimas tuoktis pasirinktoje bažnyčioje. Pirmumas
visada turi būti teikiamas sielovadai ir sąmoningam Santuokos sakramento priėmimui.
Katalikas yra laikomas tos parapijos parapijiečiu, kurioje turi buveinę arba
laikinąją buveinę (plg. kan. 107 § 1). Pagal Kanonų teisę (plg. kan. 102) buveinė
įgyjama apsigyvenus kokios nors parapijos ar bent jau vyskupijos teritorijoje ir
ketinant ten pasilikti visam laikui arba išgyvenus toje vietoje pilnus penkerius metus.
Laikinoji buveinė įgyjama apsistojus kokios nors parapijos ar bent jau vyskupijos
teritorijoje ir ketinant ten pasilikti tris mėnesius arba išgyvenus toje vietoje pilnus tris
mėnesius.
Leidimo tuoktis už parapijos ribų pažyma galioja pusę metų. Užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių santuokos ir santuokos su
užsieniečiais
5. Jei ketinama tuoktis Lietuvoje, pasirengimo santuokai reikalavimai vienodai
taikomi tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje gyvenantiems sužadėtiniams. Pasirengimo
kursus jie gali išklausyti Lietuvoje arba šalyje, kurioje
gyvena, gaudami atitinkamą liudijimą. Kai dėl kalbos nemokėjimo asmuo
nelanko pasirengimo Santuokos sakramentui kursų, kunigas privalo (prireikus per
vertėją) priminti ir pamokyti pagrindinių tikėjimo tiesų, pirmiausia to, kas susiję su
krikščioniškąja santuoka bei sakramentais (kan. 1063 § 2), o nekataliką supažindinti su
katalikiškos santuokos tikslais ir savybėmis.
Jei vienas iš ketinančiųjų tuoktis pakrikštytas ne Katalikų Bažnyčioje arba
apskritai yra nekrikštytas, reikalingas katalikiškos pusės gyvenamosios vietos arba
santuokos vietos vyskupo leidimas mišriai santuokai arba atleidimas nuo skirtingo
kulto kliūties. Santuokos, kai vienas ar abu sužadėtiniai yra ne Lietuvos piliečiai,
bažnyčioje gali būti laiminamos tik tada, kai jie susituokę civiliškai.
Visais atvejais vengtinas skubotumas, kai trumpam į Lietuvą sugrįžę
sužadėtiniai nori kuo greičiau sudaryti bažnytinę santuoką. Tikintieji turi būti
informuojami, kad laiku kreiptųsi dėl santuokos sudarymo, išsiaiškintų visus
reikalavimus ir tinkamai pasirengtų. Atleidimas nuo reikalavimų, nustatančių
pasirengimo santuokai laiką, rezervuotas vietos ordinarui.Į užsienį išvykę katalikai visokeriopai skatinami įsitraukti į savo tautos
parapijų ar misijų gyvenimą, o ten, kur jų nėra, – į gyvenamojo krašto Bažnyčios
parapijas.
Santuokos įregistravimas parapijos Santuokų knygoje ir civilinės
metrikacijos įstaigoje
6. Parapijos klebonas atsakingas, kad jo parapijoje būtų rūpestingai vedama
Santuokų knyga ir archyve saugojamos sužadėtinių ikisantuokinės apklausos anketos
bei jų pateikti dokumentai.
Kiekvienoje parapijoje privaloma pildyti Santuokų registrų knygą, kuri
saugoma parapijos archyve.
Parapijos klebonas per dešimt dienų po santuokos sudarymo bažnyčios
nustatyta tvarka privalo pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos
įstaigai nustatytos formos pranešimą apie bažnyčios nustatyta tvarka sudarytą
santuoką. Pranešimas apie bažnyčios nustatyta tvarka sudarytą santuoką pildomas
lietuvių kalba ir gali būti pateikiamas asmeniškai, faksu ar elektroniniu būdu. Jei
pranešimas pateikiamas faksu ar elektroniniu būdu, ne vėliau kaip per vieną mėnesį
nuo santuokos bažnyčios nustatyta tvarka sudarymo dienos civilinės metrikacijos
įstaigai perduodamas pranešimo originalas.
Pildant santuokos pasirengimo anketą sutuoktiniams, kurie tuoksis bažnyčioje,
pildomas ir nustatytos formos pranešimas, skirtas civilinės metrikacijos įstaigai. Šis
pranešimas privalo būti pildomas trimis egzemplioriais, kurių vienas perduodamas
civilinės metrikacijos įstaigai, antras paliekamas santuokos pasirengimo anketoje,
trečiasis – per mėnesį pristatomas (arki)vyskupijos kurijai.
Civilinės metrikacijos įstaigos įsipareigoja, kad apie santuokas, apie kurias
teisės aktų nustatyta tvarka pranešė Katalikų Bažnyčios įgalioti asmenys, įtraukimą į
valstybinę apskaitą kas pusę metų registruotu laišku, faksu ar elektroniniu paštu bus
informuojama atitinkamos vyskupijos kurija.
Parapijos klebonui per šį laiką nepranešus apie šios santuokos sudarymą
civilinės metrikacijos įstaigai, civilines teisines pasekmes ši santuoka sukels nuo jos
įtraukimo į valstybinę apskaitą momento, o iškilusiuose teisiniuose ginčuose
materialinė atsakomybė tenka parapijos klebonui bei vietos parapijai.
Pranešimas apie įvykusią santuoką ir jos registravimas Krikštų knygoje 7. Laikantis kan. 535 § 2 reikalavimų, Krikšto knygoje visada įrašytina
pastaba apie tikinčiųjų santuoką. Klebonas atsakingas, kad, gavus pranešimą apie
kitoje parapijoje ar bažnyčioje įvykusią santuoką, atitinkamos pastabos būtų įrašytos į
jo parapijos Krikšto knygą, o apie jo parapijoje palaimintą santuoką nedelsiant būtų
pranešta sutuoktinių krikšto vietos klebonui.
Jei asmuo krikštytas ne Katalikų Bažnyčioje, tačiau perėjęs į ją, pranešimas
apie jo santuoką siunčiamas į parapiją, kurioje jis buvo priimtas į Katalikų Bažnyčią.
5
Išsiskyrusių ir antrą civilinę santuoką sudariusių tikinčiųjų sielovada
8. Priėmę Santuokos sakramentą, o po to išsiskyrę ir sudarę antrą civilinę
santuoką arba praktiškai kartu ne santuokoje gyvenantys katalikai lieka Bažnyčios
nariais, kuriems būtinas ypatingas sielovadinis dėmesys. Tokį vedybinį gyvenimą
gyvenantieji negali priimti Sutaikinimo sakramento ir Komunijos, tačiau yra skatinami
melstis, dalyvauti šv. Mišiose, socialinėje-karitatyvinėje parapijos veikloje, ugdyti
savo ir savo vaikų dvasinį gyvenimą.
Kadangi santuokos ryšys yra neišardomas iki vieno iš sutuoktinių mirties arba
santuokos pripažinimo negaliojančia, katalikai negali sudaryti antros bažnytinės
santuokos. Viešos ceremonijos, kuriose laiminami žiedai ar naują civilinę šeimą
sukūrę žmonės, ypač kai tai daroma iškilmingai ateinant prie altoriaus, gali būti
klaidingai laikomos bažnytine santuoka arba kelti tikinčiųjų papiktinimą. Todėl toks
tikinčiųjų apsisprendimas gyventi kartu negali būti laiminamas, imituojant Santuokos
sakramento apeigas arba panaudojant kokius nors jų elementus šv. Mišiose ar šalia jų.
