Sutaikinimo sakramentas yra ypatinga Dievo gailestingumo dovana, nes jis grąžina nusidėjėliui tai, ką jis prarado dėl nuodėmės: draugystę su Dievu. Bet kada kunigas negali suteikti išrišimo?
Banytinė teisė nurodo.
Kan. 959 Atgailos sakramente tikintieji, išpažindami nuodėmes
teisėtam teikėjui, gailėdamiesi ir drauge pasiryžę
taisytis, teikėjo suteiktu išrišimu gauna iš Dievo
nuodėmių, padarytų po krikšto, atleidimą ir drauge
sutaikomi su Bažnyčia, kurią nusidėdami sužeidė.
Kan. 978 § 1. Kunigas privalo atsiminti, jog klausydamas
išpažinčių drauge vykdo teisėjo ir gydytojo pareigą, o
taip pat atsiminti, kad Dievas tuo pat metu paskyrė jį
264
dieviško teisingumo ir gailestingumo tarnu, kad
prisidėtų prie Dievo garbės ir sielų išganymo.
§ 2. Konfesarijus, kaip Bažnyčios tarnas, teikdamas
sakramentą privalo ištikimai laikytis Bažnyčios
mokymo ir kompetentingos valdžios nustatytų normų.
PENITENTAS
Kan. 987 Tikintysis, norintis gauti išganingą atgailos sakramento
pagalbą, turi būti taip nusiteikęs, kad atmesdamas
padarytas nuodėmes ir turėdamas pasiryžimą pasitaisyti,
atsiverstų į Dievą.
Kan. 988 § 1. Tikintysis įpareigojamas išpažinti pagal rūšį ir
skaičių visas po krikšto padarytas ir tiesiogiai
neatleistas Bažnyčios raktų galia ir neišpažintas
266
individualioje išpažintyje sunkias nuodėmes, kurias po
uolaus tyrimo suvokia padaręs.
§ 2. Tikintiesiems patariamas išpažinti ir lengvąsias
nuodėmes.
Nuodėmė yra ne tik nusikaltimas Dievui, bet ir Bažnyčios bendruomenei: ją sužeisdama ji sutepa jos šventumą – todėl turi socialinį pobūdį. Todėl Atgailos sakramentas atneša ne tik susitaikymą su Dievu, bet ir susitaikymą su tikinčiaisiais bei gydo Bažnyčiai padarytą žaizdą.
Šis sakramentas ir su juo susijęs atsivertimas bei sutaikinimas yra esminis Dievo išganymo elementas, taigi ir svarbus Bažnyčios vykdomos žmogaus pašventinimo programos elementas. Dievas suteikia nuodėmių atleidimą per Bažnyčią, kuri veikia per kunigų – išpažinėjų – tarnystę. Nusidėjėliui nėra kito būdo susitaikyti su Dievu ir Bažnyčia, kaip tik pripažinus savo kaltę, suvokiant savo sukeliamo blogio ir nuodėmės poveikį, nuoširdžiai atgailaujant ir apsisprendus taisytis. Šis sakramentas neveikia automatiškai, todėl tikintieji, įeinantys į išpažintį, pirmiausia turėtų visa širdimi atsigręžti į Dievą.Šis vidinis širdies atsivertimas, apimantis atgailą už nuodėmes ir apsisprendimą gyventi naują gyvenimą, išreiškiamas nuodėmių išpažinimu Bažnyčiai, atlyginimu ir gyvenimo gerinimu. Tikintieji gauna savo nuodėmių atleidimą išpažindami savo nuodėmes įgaliotam kunigui ir šio tarnautojo suteiktu atleidimu (plg. 959 kan.). Todėl bažnytinis įstatymų leidėjas teigia, kad „individuali ir visapusiška išpažintis ir išteisinimas yra vienintelės įprastos priemonės, kuriomis tikintieji, suvokdami sunkią nuodėmę, susitaiko su Dievu ir Bažnyčia, nebent fizinis ar moralinis negalimumas pateisintų tokį išpažintį“ (kan. 960).Kunigišką atleidimą lemia ne kaltės dydis ir nuodėmės sunkumas, o atgaila už ją. Jei kas nors nuoširdžiai gailisi dėl savo nuodėmių ir ydų, Dievas jam visada atleidžia, pasigaili ir visada jį priima, nesmerkdamas. Todėl atgaila yra viena iš galiojančios išpažinties sąlygų. Todėl ne kiekviena išpažintis gali baigtis išrišimu. Juk yra nuodėmių ir situacijų, kuriose kunigas negali duoti išrišimo, nes negali būti atgailos, pataisymo ir kompensacijos. Kokios yra šios situacijos ir aplinkybės?
Bendras gyvenimas ir kiti santykiai
Gyvenant kartu neįmanoma atleisti nuodėmių. Asmuo, kuris iki santuokos gyvena su savo vaikinu ar mergina ir jie gyvena kaip sutuoktiniai, nors ir nėra sutuoktiniai, negaus išrišimo, nebent pažadėtų taisytis ir gyventų atskirai.
Panašiai, kai du žmonės gyvena kartu kaip vyras ir žmona ir neketina to pakeisti – Taip yra ir vadinamųjų atveju pagarsėjęs bendras gyvenimas, kai du žmonės negyvena kartu, tačiau nuolat ir sistemingai palaiko artimus santykius laiku, pažeisdami šeštąjį įsakymą. Sąlyga norint gauti atleidimą yra santykių nutraukimas.
Išrišimas galimas tik tada, kai nuoširdžiai įsipareigojama ištaisyti kiekvieną nuodėmę ir tai įmanoma. Todėl išrišimo negali gauti tikintieji, gyvenantys civilinėse santuokose, vadinamosiose nesakramentinėse. Nebent jie prisiimtų abipusį įsipareigojimą gyventi skaistybėje (susilaikyti nuo seksualinių santykių) . Tačiau jie negali būti jauni žmonės. Žinoma, tokiose situacijose turi būti svarbi priežastis, kodėl jie negali ar neturėtų išsiskirti, pavyzdžiui, auginti savo bendrą atžalą, ir pripažinti savo atgailą bei kaltę pažeidžiančia santuokos neišardomumo principą.
Abortas
Nėštumo nutraukimas (abortas) yra nusikaltimas žmogaus gyvybei ir kartu tai nuodėmė, automatiškai sukelianti ekskomuniką (latae sententiae). ar kitus jame dalyvavusius (įkalbinėjusius, šantažavusius, davusius pinigus) asmenis, taip pat abortą atliekanti gydytoja – automatiškai, vadovaujantis kan. 1398 m., užsitraukia ekskomuniką. Viena iš šios bausmės pasekmių – negalėjimas gyventi Bažnyčios bendruomenėje, atimant kai kurias gėrybes, draudimas priimti sakramentus. Tokiam asmeniui atėjus išpažinties, pirmiausia reikia panaikinti ekskomunikos bausmę, o tik tada galima išteisinti.
Nuodėmės rezervuotos vyskupijos vyskupui
Asmuo, einantis atgailos sakramento, taip pat turėtų žinoti, kad, remiantis kanonų teisės normomis, yra nuodėmių, kurias ne kiekvienas kunigas ir ne bet kokiomis aplinkybėmis gali atleisti ir taip suteikti išrišimą. Jos apima, be kita ko nukrypimas nuo tikėjimo (atsižadėjimas), Jei atgailaujantis yra ekskomunikuotas už minėtus nusikaltimus ar nuodėmes, jam draudžiama priimti sakramentus.
Apaštalų sostui rezervuotos nuodėmės
Taip pat svarbu žinoti, kad tarp nuodėmių yra nuodėmių, kurių negali atleisti joks kunigas ar vyskupas. Jie skirti tik Šventajam Sostui. Jie apima pačius sunkiausius nusikaltimus, tokius kaip Švenčiausiojo Sakramento išniekinimas.Jie taip pat apima atvejį, kai kunigas atskleidė išpažinties paslaptį arba vyskupas suteikė ar gavo vyskupišką konsekraciją be popiežiaus sutikimo arba bandant moteriai suteikti vyskupų šventimus. Tik Šventasis Sostas taip pat gali atleisti, kai kunigas atleidžia bendrininką prieš šeštąjį Dekalogo įsakymą. Tokiais atvejais, nors ir pasitaiko būtina kreiptis į Šventojo Sosto tribunolą – Apaštališkąją penitenciją.
Kada išpažintis negalioja?
Išpažintis negalioja, kai atgailaujantis nuslepia sunkią nuodėmę arba klaidina ir neatgailauja už nuodėmes. Tuomet priimta Šventoji Komunija yra šventvagystė, tai yra dar viena sunki nuodėmė.
