Petras patikėjo tuo, ką Dievas jam apreiškė apie Jėzų iš Nazareto – Jis yra Dievas. Nuo tada Dievas padarė Petrą šios apreikštos tiesos globėju. Net piktosios jėgos neprieštaraus šiai tiesai.
Raktas iš pradžių yra užraktas, uždarantis vartus, įėjimą ir varžtas, ribojantis grėsmes, ypač naktį. Rūpinimasis raktais buvo pati svarbiausia pareiga, kurią buvo galima patikėti namų tarnautojui. Petro raktas yra tikėjimas, kurį jis išpažino. Dievas suriš ir atris tai, ką Petras suriš ir atris šiame tikėjime.
Etimologiškai Bažnyčia yra pašaukta bendruomenė, pašaukta bendruomenė, vadinasi, susirinkimas, susirinkimas tų, kurie išgirdo Jėzų juos kviečiant. Tai Jis juos pradžiugino, pakvietė pas Tėvą ir išgelbėjo.
Jie pašaukti iš pasaulio į dangaus karalystę, iš tamsos karalystės, velnio, piktojo, į dangiškojo Tėvo karalystę.
Petras uždaro tamsos karalystės vartus ir atveria vartus į dangaus karalystę tiems, kurie tikės Jėzų Kristų. Kaip Jėzus atveria jiems prieigą prie to, kas paslėpta už vartų, kas ten yra.
Dangaus karalystė, amžinasis išganymas yra atvira tiems žmonėms, kurie turi tokį patį tikėjimą kaip Petras. Kito kelio nėra. Be tokių žmonių Bažnyčia nebūtų Bažnyčia, kurią užkariautų pragaro jėgos.