Question

Labai sunkiai išgyvenu netektis, net jeigu tai tolimesnis žmogus ar kolega. Jei iki to apie žmogų nepagalvodavau, tai po mirties jis nuolat mintyse, iki nebegalėjimo pakelti, rodos net bruožus perimu. Kaip tai suvaldyti? Juk ir mirusiam turbūt sunku kai jo nepaleidzia. Pasimeldus trumpam palengvėja, bet neilgam. Tai tesiasi metus ir ilgiau.

Comments

Kristus yra pradžia ir pabaiga.Alfa ir Omega.Jo yra laikai ir ir amžiai.
Kiekviena netektis išgyvenama skirtingai,recepto tam nėra.Paveskite visus juos Dievo Gailestingumui,o savo netekties skausmą sudėkite į Gailestingojo Dievo rankas ir aukokite už nusidėjėlių atsivertimą už kenčiančią žmoniją.
Straipsnis šia tema .

Susitikimas su savimi netekties akivaizdoje - Bernardinai.lt

---

Miela, Gita, pirmiausia turi suvokti, jog mirties, kaip tokios nėra! Tu pati(!) niekada nemirsi, nedingsi ir neišnyksi. Gyvenimą baigs tik tavo materialus, žemiškas kūnas.
Nelabai ir galima taip sakyti "išgyvenu netektis", nes taip nėra. Nėra taip, kad kažko netekai. Tai tik tas žmogus iškeliavo ten, į kur ir tu iškeliausi, todėl tikrai(!) ateis tas momentas, kai jūs vėl susitiksite. Taip bus ir tuo net neabejok.
Jokios maldos čia nepadės ir čia jos net nereikalingos. Malda yra tiesiog psichologinis savęs raminimas, ne daugiau.
Tau padės tik suvokimas to, ką tau parašiau aukščiau.