Išpažintis yra labai jautus aktas,ir kunigas kuris kaip rašote sėdi klausykloje su telefonu,elgiasi nederamai.Toks kunigo elgesys kelia papiktinimą ,o papiktinimas yra nuodėmė.Jei tokie atvejai kartojasi,praneškite vyskupijos ordinarui (vyskupui),kurio jurisdikcijoje randasi parapija.Į klausyklą ,siūlau eiti ir penitentam norintiems atsilikti išpažintį be telefonų kišenėse,palikte namuose.Privalėjote įspėti kunigą kad išneštų telefoną iš klausyklos,siūlau neatlikinėti išpažinties jai yra tokie kaip minėjote piktnaudžiavimo papiktinimo aktai.
Bažnytinė teisė kanonai nurodo
Kan. 282 § 1. Dvasininkų gyvenimo būdas turi būti paprastas,
susilaikant nuo visko, vedančio į tuštybę.
364
Kan. 1388 § 1. Nuodėmklausys, tiesiogiai pažeidęs išpažinties
paslaptį, įkrenta į Apaštalų Sostui rezervuotą
ekskomuniką latae sententiae; tas, kuris tai padaro tik
netiesiogiai baudžiamas, atsižvelgiant į nusikaltimo
sunkumą.
§ 2. Vertėjas ir kiti asmenys, apie kuriuos kalbama kan.
983, § 2, pažeidę paslaptį, baudžiami teisinga bausme,
neišskiriant ekskomunikos.
Kan. 1389 § 1. Asmuo, piktnaudojantis bažnytine valdžia ar
pareigybe, baudžiamas, atsižvelgiant į veiksmo ar
apleidimo sunkumą, neišskiriant pašalinimo iš pareigų,
nebent tokiam piktnaudojimui jau būtų nustatyta
bausmė įstatyme ar įsakyme.
Kan. 1339 § 1. Ordinaras asmeniškai ar per kitą gali pamokyti
asmenį, kuriam susidarė didelė galimybė nusikalsti,
arba, atlikus tyrimą, kyla didelis įtarimas, jog jis padarė
nusikaltimą.
§ 2. Asmenį, savo elgesiu sukėlusį papiktinimą ar
sunkiai sudrumstusį tvarką, jis gali taip pat įspėti,
tinkamai atsižvelgdamas į asmenines bei faktines
aplinkybes.
§ 3. Apie pamokymą ar įspėjimą visuomet turi būti
surašytas koks nors dokumentas, kuris saugomas
slaptajame kurijos archyve.