Užuojauta dėl netekties,prisiminkite jį savo maldose. Paveskite tą šeimą Švč.Dievo motinos globai,
TAVO APGYNIMO ŠAUKIAMĖS, * šventoji Dievo Gimdytoja! * Mūsų maldų neatmeski mūsų reikaluose, * bet nuo visokių pavojų mus visados gelbėk. * Mergele garbingoji ir palaimintoji, * mūsų Valdove, mūsų Tarpininke, mūsų Užtarėja, * su savo Sūnumi mus sutaikink, * savo Sūnui mus paveski, * savo Sūnui mus atiduoki!
Melski už mus, šventoji Dievo Gimdytoja!
Kad taptume verti Kristaus žadėjimų!
Melskimės. Meldžiame tave, Viešpatie Dieve, Švenčiausiajai Mergelei Marijai užtariant, leisk mums, savo žmonėms, išsigelbėti iš dabartinių sielvartų, visados džiaugtis sielos bei kūno sveikata ir gėrėtis amžinąja linksmybe. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Melskite tai šeimai Dieviškojo gailestingumo,15.00val.yra Dieviskojo gailestingumo valanda.
PASIAUKOJIMO DIEVO GAILESTINGUMUI AKTASOgailestingasis Jėzau, Tavo gerumas yra begalinis ir Tavo malonių turtai neišsemiami. Visiškai pasikliauju Tavo gailestingumu, kuris yra didesnis už visus Tavo darbus. Visiškai ir be jokių išlygų atiduodu save Tau, kad tokiu būdu galėčiau gyventi tavyje ir siekti krikščioniško tobulumo.Noriu aukštinti Tavo gailestingumą, su džiaugsmu darydamas gailestingumo darbus tiek sielai, tiek kūnui, ypač stengdamasis paskatinti atsiversti nusidėjėlius ir teikdamas susitaikinimą tiems, kuriems jo labiausiai reikia –ligoniams ir kenčiantiesiems.Saugok mane, Jėzau, nes priklausau tik Tau ir Tavo garbei. Baimę, kurią patiriu įsisąmonindamas savo nuodėmingumą, aš nugaliu visiškai pasitikėdamas Tavo gailestingumu. Tegul visi žmonės laiku pažįsta begalinio Tavo gailestingumo gelmes, tegul juo pasitiki ir šlovina jį per amžius. Amen
ŠV. FAUSTINOS MALDOSKiekvienu savosios būties kvėpsmu, kiekvienu savo Širdies dūžiu, kiekvienu kraujo, tekančio mano gyslomis, pulsavimu trokštu aukštinti Tavo, Švenčiausioji Trejybe, gailestingumą.Trokštu visiškai persikeisti į Tavąjį gailestingumą irtapti gyvu Tavo, Viešpatie, atspindžiu; tegul esminė Tavo dieviška savybė -neišmatuojamas gailestingumas -per mano sielą ir širdį pasiekia artimą.Padėk man, Viešpatie, kad mano akys būtų gailestingos, kad niekuomet nieko neįtarinėčiau ir neteisčiau pagal išorę, bet įžvelgčiau artimo sielos grožį ir jam padėčiau.Padėk man, Viešpatie, kad mano klausa būtų gailestinga, atidi artimo poreikiams, neabejinga jo skausmams ir aimanoms.Padėk man, Viešpatie, kad mano kalba būtų gailestinga, kad niekuomet blogai nešnekėčiau apie artimą, bet kiekvienam atrasčiau paguodos ir atleidimo žodį.Padėk man, Viešpatie, kad mano rankos būtų gailestingos ir pasirengusios geriems darbams, kad aš mokėčiau daryti gera artimui, pati imdamasi sunkiausių ir nemaloniausių darbų.Padėk man, Viešpatie, kad mano kojos būtų gailestingos, kad įveikdama savąjį nuovargį galėčiau skubėti padėti artimui. Tikrasis mano poilsis tebūnie paslaugumas artimui.Padėk man, Viešpatie, kad mano širdis būtų gailestinga, kad būčiau jautri visoms artimo kančioms. Niekam neužversiu savo širdies. Nuoširdžiai bendrausiu net su tais, kuriuos žinau piktnaudžiaujant mano gerumu. Nuslopinsiu savo skausmą ir užsidarysiu gailestingiausioje Jėzaus Širdyje. O mano Viešpatie, tegul manyje pasilieka Tavo gailestingumas.Tu mane ragini būti gailestingą trejopai. Pirmiausia -gailestingu veiksmu, kad ir koks jis būtų. Antra -gailestingu žodžiu; jeigu negaliu padėti veiksmu, padėsiu žodžiu. Trečias dalykas yra malda. Jeigu negalėsiu parodyti gailestingumo nei veiksmu, nei žodžiu, visada galėsiu malda, nes malda siekia ten, kur aš pati nepasiekiu.O mano Jėzau, perkeisk mane į Save, nes Tu viską gali.
Gailestingumo valanda
1937 m. spalio mėnesį Krokuvoje Jėzus nurodė ses. Faustinai ypatingai gerbti Jo mirties valandą, kurią Jis pavadino didelio gailestingumo valanda visam pasauliui.
Kiekvieną kartą, išgirdusi laikrodį mušant trečią (po pusiaudienio), pasinerk į mano gailestingumą, jį šlovindama bei garbindama; šaukis jo visagalybės visam pasauliui, o ypač – vargšams nusidėjėliams, nes tuo metu jis plačiai atvertas visoms sieloms. [...]
Pasistenk šią valandą, - ragino Jėzus ses. Faustiną, - jei leis sąlygos, eiti Kryžiaus kelią. Jeigu negali eiti Kryžiaus kelio, tai bent trumpam užeik į koplyčią ir pagarbink gailestingumo kupiną mano širdį Švenčiausiame Sakramente; jei negali užeiti į koplyčią, nors trumpam panirk į maldą ten, kur esi.Nors trumpą akimirką gilinkis į mano kančią, ypač į mano apleistumą mirties akimirką.
...
Šią valandą, - pažadėjo Jėzus, - gali visko išmelsti sau ir kitiems, šią valandą malonė įvyko visam pasauliui-gailestingumas nugalėjo teisingumą.
... Mane degina gailestingumo liepsnos ir aš noriu jas išlieti ant žmonių.
Gailestingumo šventė
Trokštu, kad pirmasis sekmadienis po Velykų būtų Gailestingumo šventė, - kalbėjo pirmą kartą ses. Faustinai apsireiškęs Jėzus. Vėliau Jis ne kartą priminė šį savo prašymą.
Pirmasis sekmadienis po Velykų, užbaigiantis Prisikėlimo šventės oktavą, atskleidžia, kaip glaudžiai velykinis Atpirkimo slėpinys susijęs su Dievo Gailestingumo slėpiniu. Juk Kristaus kančia, mirtis ir prisikėlimas yra didžiausias gailestingosios Dievo meilės apsireiškimas.
Gailestingumo šventė yra paskutinė galimybė vargšams nusidėjėliams.
Trokštu, - kalbėjo Jėzus, - kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis visoms sieloms, o ypač - vargšams nusidėjėliams. [...] Nepaisant mano skausmingos kančios, sielos žūsta. Tad aš joms suteikiu paskutinę viltį - savo Gailestingumo šventę. [...] Kas tądien prisiartins prie Gyvybės Versmės, gaus visišką savo kalčių ir bausmių atleidimą. [...] Tą dieną yra atvertos mano gailestingumo įsčios, ir sieloms, kurios prisiartins prie mano gailestingumo Šaltinio, aš išliesiu visą malonių vandenyną. [...] Tegul nė viena siela nebijo prisiartinti prie manęs, net jeigu jos nuodėmės būtų kaip purpuras.Mano gailestingumas yra toks didis, kad per visą amžinybę joks protas, nei žmogaus nei angelo, jo nesuvoks.
Viešpats prašo per šią šventę nuoširdžiai ir su gailesčiu atlikti išpažintį bei priimti Švenčiausiąjį Sakramentą, tuomet sielai bus išlietas visas gailestingumo vandenynas.
Kai tu artiniesi prie Šventosios išpažinties, manojo gailestingumo šaltinio, iš mano širdies ištryškęs kraujas ir vanduo išsilieja į tavo sielą ir ją sutaurina. Kiekvieną kartą, kai atlieki išpažintį, didžiai pasitikėdama visiškai pasinerk į mano gailestingumą, kad aš galėčiau užlieti tavo sielą savo malonės apstybe, [...] Pasakyk žmonėms, kad iš šio gailestingumo šaltinio jie semtųsi tik su pasitikėjimo indu. Jeigu jų pasitikėjimas bus didis, mano dosnumui nebus ribų, nes mano malonės versmės užlieja nuolankiąsias sielas, - sakė Jėzus ses. Faustinai. - Kai Šventojoje Komunijoje aš ateinu į žmonių širdis, mano rankos yra kupinos visokiausių malonių, kurias trokštu atiduoti Žmonėms.
Jokia siela nebus nuteisinta tol, - aiškino Jis, - kol pasitikėdama nesikreips į mano gailestingumą. Štai kodėl pirmasis sekmadienis po Velykų turi būti Gailestingumo šventė, o kunigai turi kalbėti žmonėms apie didį ir neapsakomą mano gailestingumą.
