Sveiki, turėjau draugą, kuris buvo tikintis, bet iki manęs draugavo su kita mergina, kartu buvo tris metus ir turėjo lytinių santykių. Kai mes sutikome vienas kitą ir pradėjome draugauti, aš jaučiau, kaip jis neskubėjo pereiti prie lytinių santykių ir tarsi laukė ir nieko neskubino. Pati esu tikinti (tačiau pati abejoju, ar išvis teisingai gyvenu), maniau, nieko tokio, jeigu tarp abiejų yra seksualinė įtampa (tai jautėsi, kai leisdavome laiką kartu) ir vieną kartą permiegojome ir taip pradėjome seksualinį gyvenimą prieš santuoką. Vėliau nutiko taip, kad išsiskyrėme ir nebežinojau, kur dėtis. Pradėjau galvoti, kad galbūt aš į jį žiūrėjau kaip į potencialų sutuoktinį, žmogų, su kuriuo norėčiau susilaukti vaikų, tačiau buvo per vėlu. Vėliau buvęs draugas sugrįžo po kelių mėnesių, rašė, kad ilgisi, tikėjausi, kad pavyks atkurti santykius, tačiau jis savo iniciatyva vistiek nutraukė bendravimą ir manau, kad galbūt jau yra su kita. Netgi dabar yra maža viltis, kad galbūt viską galima pataisyti, nes nebenoriu blaškytis ir bandyti ieškoti kitų, nes sutikti žmogų, su kuriuo gali pajusti ypatingą ryšį, iš tiesų yra reta. Šiais laikais daug kas sako, kad nekelia vestuvių, nes tiesiog nenori leisti pinigų ir pirmiausia reikia visapusiškai pažinti žmogų. Ar gali būti, kad visiškai nesvarbu, jog šiame pasaulyje lytiniai santykiai iki santuokos yra laikomi beveik priimtinais, visa tai vistiek yra blefas ir kad pradėjus lytinį gyvenimą iki santuokos, santykiai anksčiau ar vėliau susiklostys blogai, tarsi tai Dievo bausmė?
