Slaugau sunkiai serganti vyra,pries visas ligas jis nemazai isgerdavo,budavo ir savaite gerimo,kentejau rupinausi,dabar jis po dvieju insultu ir dvieju infarktu,dializuojamas,bet vistiek bent karta per menesi ar du isgeria,ir nesvarbu kad gyvenam labai sunkiai,man artimieji sako,kad as ne taip elgiuos,kad cia ne gailestingumas,kad bent diena palikciau ji,nesvarbu kaip jis jaucias,siandien lydejau ji i ligonine,nes negalejau sustabdyti kraujavimo is fistules,vel artimieji sako,ko vaziavai,juk pries dvi dienas jis gere degtine,jis grubus,ir t.t.as nebezinau kaip turiu elgtis,noris kartais su artimaisiais paprasciausiai tik pasiguost,bet dazniausiai man sakoma kad as neteisingai elgiuosi,bet kaip tada suprast zodzius mylek artima kaip pats save,negaliu as palikti ligonio,kad ir koks jis butu zmogus