Bažnytinė teisė nurodo.
Kan. 1210 Šventoje vietoje leidžiama tik tai, kas tarnauja kulto, pamaldumo, religijos praktikavimui ir skatinimui ir draudžiamas bet koks svetimas vietos šventumui dalykas, tačiau vietos Ordinaras atskiru potvarkiu gali leisti kitus panaudojimo būdus, jei tik jie nėra priešingi vietos šventumui.
Kan. 1211 Šventos vietos yra išniekinamos jei juose su papiktinimu atliekami sunkiai neteisingi veiksmai, kurie, vietos Ordinaro nuomone, yra tokie sunkūs ir priešingi vietos šventumui, kad nebeleistina juose atlikti kulto, kol neteisybė nebus atitaisyta atgailos apeigomis pagal liturginių knygų normą.
Kan. 1212 Šventos vietos netenka dedikavimo ar palaiminimo, jei buvo sugriauta didžioji jų dalis arba kompetentingo Ordinaro dekretu ar faktiškai buvo pastoviai paskirtos profaniškam naudojimui. Kan. 1213 Šventose vietose bažnytinė vadovybė laisvai naudojasi savo galiomis ir atlieka pareigas.
Kan. 1222 § 1. Jei bažnyčia jokiu būdu negali būti pritaikyta dieviškajam kultui ir jos neįmanoma restauruoti, diecezijos Vyskupas gali ją perleisti profaniškam garbingam panaudojimui.
P.S. mano asmeninė nuomonė,bažnyčios turėtų būti naudojamos tik Dieviškojo kulto reikmėms.