I. Žmogaus individualusis teismas
1021S-208Y-157Mirtis užbaigia žmogaus gyvenimą – tą laiką, kuriame dar galima priimti arba atmesti Kristuje apreikštą Dievo malonę.607
1038
Naujajame Testamente kalbama apie teismą pirmiausia kaip apie galutinį susitikimą su Kristumi Jo antrojo atėjimo metu, bet sykiu nekart tvirtinama,
679
kad kiekvienam iškart po mirties bus atlyginta už jo darbus ir tikėjimą. Palyginimas apie vargšą Lozorių,608 Kristaus žodžiai, tarti nuo kryžiaus gerajam nusikaltėliui,609 ir kiti Naujojo Testamento tekstai610 liudija galutinį sielos likimą,611 kuris gali būti ne visiems vienodas.
1022S-208Y-157
393
Kiekvieno žmogaus nemirtingoji siela mirties valandą gauna amžinąjį atlygį, kai individualiajame teisme jo gyvenimas sugretinamas su Kristumi: tai arba išskaistinimas,612 arba tuoj pat gaunama į dangų įžengiančiųjų palaima613, arba iškart amžinas pasmerkimas.614
1470
Savo gyvenimo vakarą būsime teisiami pagal tai, kaip mylėjome.615
II. Dangus
1023S-209Y-158Kurie miršta Dievo malonėje kaip Jo draugai ir yra tobulai išskaistinti, tie amžinai gyvens su Kristumi.
954
Jie visada bus panašūs į Dievą, nes regės „jį tokį, koks jis yra“ (1 Jn 3, 2), „akis į akį“ (1 Kor 13, 12):616
Savo apaštališkąja valdžia apibrėžiame, kad bendru Dievo sprendimu visų šventųjų [...] ir kitų mirusių tikinčiųjų, priėmusių šventąjį Kristaus Krikštą, sielos, – kurioms po mirties nebereikia išskaistinimo, [...] o jei reikėjo ar reikės, tai po mirties išskaistintos – [...], dar iki susijungdamos su savo kūnais ir iki Paskutinio teismo, po mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus įžengimo į dangų, buvo, yra ir bus danguje, priimtos į dangaus karalystę bei dangiškąjį rojų su Kristumi ir šventaisiais angelais; po Viešpaties Jėzaus Kristaus kančios ir mirties jos tiesiogiai – netarpininkaujant jokiam kūriniui – akis į akį regėjo ir regi Dievo esmę.617
1024S-209Y-158Tas tobulas gyvenimas su Švenčiausiąja Trejybe, ta gyvenimo ir meilės bendrystė su Ja, su Mergele Marija, angelais ir visais palaimintaisiais yra vadinama „dangumi“.
260
326
Dangus yra žmogaus galutinis tikslas, jo giliausių lūkesčių išsipildymas, aukščiausios ir galutinės laimės būvis.
2734
1718
1025S-209Y-158
1011
Gyventi danguje reiškia „būti su Kristumi“.618 Išrinktieji gyvena „Jame“ išlaikydami, tiksliau, atrasdami savo tikrąją tapatybę, savo tikrąjį vardą619:
RKB Katekizmas
Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą“ (Jn 5, 28).„Po mirties jau nebus laiko nuopelnams. „Į kurią pusę medis nuvirs, ten ir liks gulėti“ (Pam 1, 3), t. y. kokioje būklėje mirtis užklups žmogų, tokioje žmogus ir liks per amžius. Dėl to Viešpats Jėzus mus įspėja, kad siektume nuopelnų, kol dar diena (kol gyvename), nes kai ateis naktis (mirtis), niekas nebegalės dirbti (siekti nuopelnų) (Jn 9, 4)