Nurašiau tokį paaiškinimą: Taip Mozė sakė dėl jūsų širdies kietumo. Šitaip jis norėjo pristabdyti didžiulę netvarką, – štai kodėl leido atleisti žmoną. Bet iš pradžių viskas buvo ne taip. Moteris yra kai kas didesnio už gyvūną, kuris paklūsta šeimininkui arba vyriškos lyties padarui, kaip tai įprasta gamtoje; ji nėra besielis kūnas, kuris dauginasi poruodamasis. Jūsų žmonos turi tokią pat sielą, kokią turite ir jūs. Būtų neteisinga negailestingai ją sutrypti. Kai darant nuosprendį laikomasi nuostatos, kad „žmona turi paklusti vyrui, o vyras turi valdyti žmoną“, tai turi būti daroma laikantis teisingumo, o ne prievarta pažeidžiant sielos laisvės bei pagarbos teises.
Jeigu atleidžiate sutuoktinę, kas yra draudžiama, tai nuskriaudžiate sielą tos, kuri buvo giminingas, su jumis susivienijęs kūnas, su kuria buvote susituokęs. Iš jos reikalaujate garbingumo, patys būdami priesaikos laužytojais, praradę garbę, pilni ydų, ištvirkę; jūs naudojatės kiekviena galimybe nuskriausti ją, o savo nepasotinamam gašlumui duoti pilną laisvę. Tai jūs patys ištvirkaujate su savo žmonomis. Jokia priežastis neduoda jums teisės atsiskirti nuo žmonos, su kuria esate susieti Įstatymo ir Dievo palaiminimo. Jeigu malonė jus apšviestų, suprastumėte, kad žmona yra ne nuosavybė, o siela, turinti tokias pačias teises kaip ir Jūs. Kaip vyro dalis ji nėra skirta vien vyro norų tenkinimui. Atleisti ją galite tik vienu atveju: jeigu dėl savo užkietėjusios širdies, pasinaudoję ja kaip paleistuviai, nepajėgiate paimti moters į žmonas ir norite nuplauti gėdą nuo abiejų, susijungusių be Dievo palaiminimo, nes čia yra ne susivienijimas, o ištvirkavimas. Dažnai jūs neturite ir vaikų, nes atsikratote jų eidami prieš gamtą arba iš gėdos.
Jokiu kitu atveju! Jokiu! Jeigu su sugulove susilaukiate nesantuokinio vaiko, tai įsipareigojate užbaigti šį skandalą ir vesti ją, jeigu esate viengungis. Aš nekalbu apie atvejį, kai santuoką laužo vedęs vyras, nuskriausdamas nekaltą moterį. Tačiau tam, kuris atleidžia teisėtą žmoną todėl, kad ši jam nusibodo, ir paima kitą, yra tik vienas nuosprendis – jis yra santuokos laužytojas. Taip pat santuoką sulaužo ir paėmęs atleistą žmoną. Net jeigu žmogus ir pasisavina sau teisę atskirti tai, ką sujungė Dievas, santuoka Dievo akyse išlieka; kas pasiima sau antrą žmoną nebūdamas našlys, yra prakeiktas. Prakeiktas ir tas, kuris atleidžia savo žmoną be nieko, nes ši būna priversta dėl duonos kąsnio sudaryti naują santuoką; taip pat tada, kai paima ją vėl pas save, tapus jai našle; nors ji našlė, tačiau dėl jo kaltės tapo santuokos laužytoja, taigi jo kaltė dviguba.
