Pagal saulės sistemą pvz: Galiliejus įrodė, kad saulė sukasi aplink savo ašį ir saulę. Biblijiniu mokymų ne vienoje vietoje kalbama, kad pasaulis tvirtai stovi vietoje (nejuda). Kaip krikščioniui vertėtų suprasti tokį senovės žydų kalbos vertimą? Pavyzdžiui -
Ps. knyga 93:1 ,,Viešpats karaliauja. Jis apsivilkęs didybe, Viešpats susijuosęs stiprybe, taip tvirtai pastatė pasaulį, kad jo niekas nepajudins''.
Ps: 96 10 ,,Skelbkite visoms tautoms: „VIEŠPATS yra karalius
Pasaulį jis padarė tvirtą – nepajudinamą''.
Suprantu, kad biblija nėra pažodiškai skaitoma, bet ką reiškia tokie išsireiškimai?