Dažniausiai žmogus pats nugrimzta į vienatvę, kai pradeda labiau gyventi savanaudišką gyvenimą, susitelkia į savo materialinę, emocinę ir dvasinę gerovę, pamiršdamas rūpintis kitais. Kas kitais nesirūpina, tokio niekas ir neieško, jis lieka vienas. Todėl visada tikras vaistas nuo vienatvės yra pastebėti, ko kitiems trūksta, kad jaustųsi laimingi ir nuoširdžiai stengtis tai suteikti. Taip tampama kitiems reikalingu ir jų pageidaujamu, kiti tavęs ieško. Žinoma, tai pasiekiama savo gyvenimo išdalijimo kaina, tačiau tai yra paties Kristaus kelias, o mes esame jo sekėjai.