Jeigu pažintumėte Krikščionių Dievą tai jau pirmuoju įsakymu jis kviečia "neturėk kitų dievų tik mane vieną". Ką tai reiškia? Dievui vienodai rodo su kuo jūs bičiuliaujatės ir su kuo norite kurti savo žmogiškus santykius. Dievas nori, kad jūs būtumėte laiminga. Mano giliu įsitikinimu ir nugyventa gyvenimo patirtimi galiu paliudyti, per žmogų Dievas atneša labai daug džiaugsmo, paguodos, saugumo. Bet žmogus yra ribotas ir netobulas. Taigi vien susikoncentravimas į žmogų, kai jis tampa mano gyvenimo centru, o Dievas yra antrame plane, tai ir tampa Dievo atmetimu. Ne kliūtis mylėti netikintį, netgi tuoktis su juo, susilaukti vaikų, bet tikint sąmoningai Dievas visada bus pirmoje vietoje, Jo valia, įsakymai. Ir netikintis Dievu žmogus to niekada nesupras ir nepriims. Netikinčiam žmogui net dažnai centras yra jis pats. Ir kaip šio klausimo komentatorius rašo, jog religija skiria žmones, tai drįsčiau paprieštarauti, žmogus be Dievo, žmogus pamatęs, kad kažkas nelaiko jo centru nusimena ir pradeda pykti, kaltinti Dievą, religiją ir bando įtikinti, kad laikyti Dievą pirmu yra blogai. Na tai jau sakyčiau reikėtų tikrai išmintingai įvertinti, kokia dvasia kalba to žmogaus lūpomis.
Priešingai pažįstu daug nuostabių šeimų giliau ar mažiau praktikuojančių tikėjimą Dievu. Jiems abiems Dievas yra pirmoje vietoje. Jie nei geresni, nei prastesni už kitokias poras. Vienas bruožas sieja juos visus: jie nebijo pripažinti Dievo pirmu ir Juo pasitiki, nes kažkokiu būdu abu yra atradę, kad Dievas jais pasitiki. Linkiu daug išminties renkantis.
