Question

GJK,
Turiu klausimą: kaip atleisti sau dėl kokios nors nuodėmės? Prieš du tris metus aš masturbavausi (bet, manau, jei tik būčiau žinojusi, kas ta masturbacija ir kad tai nuodėmė, nebūčiau to dariusi). O dabar man atrodo, kad esu pati didžiausia nusidėjėlė pasaulyje. Jau buvau išpažinties, net kelis kartus dėl šios nuodėmės (nes po išpažinties sau atleidau, bet tik porą dienų, po to vėl apniko blogos mintys). Žinau, kad sau atleidus pasijusiu geriau, bet tada iškart pagalvoju, kad aš visai nenuspelniau jaustis geriau. Žinoma, kartais būna dienų kai atrodo jau baigėsi šios mintys, jau atleidau, bet kai tik dėl to pasidžiaugiu, tada vėl ateina blogos mintys ir tai kaip koks užburtas ratas... Žinau, kad po išpažinties žmogus tampa šventas, bet mane labiausiai skaudina mintis, kad kažkada juk tokia nebuvau. YOUCAT knygutėje apie išpažintį perskaičiau: „Dievas atleidžia ir tam tikra prasme pamiršta nuodėmes. Pamiršk jas ir tu!“ Bet kaip pamiršti (aš, pavyzdžiui žiūrėdama nuotraukas iš tų metų kai dariau šią nuodėmę, vis įkyriai pagalvoju, kad va tada aš buvau tokia ir tokia)?! Ar galima sakyti, kad tai tiesiog skrupulingumas (nes, kaip ir sakiau, nežinojau nei kas ta masturbacija, nei kad tai nuodėmė, taigi tai kaip ir būtų lengva nuodėmė)? Padėkite! Iš anksto ačiū už atsakymą.

Comments

Tu tikek tuo. Jei tikrai tikesi- ir pamirsi tai. Tikrai. Tiesiog taip yra. Jei netikesi- ispazintis tau negaliios. Kodel negalios? Todel kad tu netiki. Netiki kad tau atleista. Supranti? Ispazintis tai yra laisve. Laisve Dieve. Tiesiog tu grizti pas Dieva. Ir nera sunkios nuodemes salia. Tai yra tavo laime.

---

Dievas mato,kad Tikit.Jam nieko daugiau nereikia.

Answer 1

Reikėtų pasistengti paklusti proto balsui ir Bažnyčios mokymui. NUODĖMĖ - TAI SĄMONINGAI IR LAISVAI PADARYTAS BLOGIS. Šią paprastą tiesą tikrai žinote, tai kodėl vis neigiate? Išpažintį atlikote ir tikite, kad per ją nuodėmė, jei kiek jos buvo, atleista, tai kodėl stengiatės to nepripažinti? Suprantama, Jūsų nerimo ir kaltės jausmas kyla sąmoningai to nenorint, tai ir pripažinkite, kad tai tik jausmas, kylantis iš kažkur, bet tikrovės neatitinkantis. Gyvenime tenka patirti įvairius jausmus, tačiau gyventi reikia stengtis tikrovėje, todėl tiesiog kiekvieną kartą, kai kyla tie savigraužos jausmai, pripažinkite, kad jie nepagrįsti, ir tiesiog ramiai palaukite, kol praeis.