Question

Sveiki, prieš kurį laiką susipykau ir išsiskyriau  su savo drauge... Nors ir atsiprašiau, pripažinau savo kaltę - ji man neatleido... Bet vistiek kaskart kai meldžiuosi prašau Dievo, kad ją visada globotų. Ar ji tai jaučia, kad už ją kažkas meldžiasi? Ir galbūt ji man atleis, juk aš taip ją lepinau ir mylėjau... Ačiū

Comments

Ne, kitas žmogus to nejaučia.
Blogai, kai žmogus negali atleisti kitam ir blogai būtent tam, kuris negali atleisti - toks žmogus nesupranta kas yra meilė žmogui.
Tavo noras ir prašymas yra gražus, kad Dievas ją globotų, tačiau Dievas ir be tavo prašymų geriau žino, kas yra jai geriau. Be to, Dievas nėra maldavimų bei prašymų pildytojas.
Kai meldiesi Dievui, pas tampi geresniu bei žmogiškesniu, bet pati malda negãli kaip nors paveikti kitą žmogų - žmogus neturi tokių "galių".
Iš principo, malda yra "darbas su savimi".

---

Sveiki,
jūsų klausime matau kelias problemas:
1) Sakyti, jog tikėjimas yra iš pasąmonės kylantis dieviškumo poreikio jausmas, yra viena iš modernizmo klaidų, pasmerktų 1907 m. popiežiaus šv. Pijaus X enciklikoje „Pascendi“. Iš tikrųjų tikėjimas yra ne jausmas, bet sąmoningas ir valingas Dievo Apreiškimo, ateinančio pas mus iš Šventojo Rašto bei Tradicijos, priėmimas, vadinasi, tam tikra supratimo forma.
2) Iš to peršasi išvada, kad maldos vaisiai neturi būti pojūčiai, bet Dievo teikiamos malonės tam žmogui.
3) Lepinimas su laiku merginas atbaido, tai tas pats, kas visą dieną valgyti vien saldainius, nuo kurių po to bloga būna...
4) rekomenduoju savo problemas pavesti Marijai, nes ji yra malonių tarpininkė. Labai gera novena, kai užuola problemos, yra į Mergelę Mariją, atrišančią mazgus.
5) Iš kur žinote, kad ta mergina jums tinka psichologiškai (savo psichologiniu tipu)? Gal jūs tik gaištat laiką norėdamas visai tokios, kuri jums netinka?

---

Patikėkite, Dievas žino geriau...


Tačiau, atsakius į jūsų klausimą, nevisai žiūrint į kontekstą - taip, mano nuomone kitas žmogus gali jausti Dievo malonę, kurią kažkokia prasme sustiprino mūsų maldos intencija.
Bent iš mano asmeninės patirties.
Viskas iš esmės priklauso būtent nuo intencijos. Ji neturi būti abstrakti, materiali ir tikrai neturi kilti iš kažkokio asmeninio pasitenkinimo.
Geriausia nuoširdžiai melsti Dievo gero kitam, pripažinti savo klaidas, atsiprašyti už galbūt kitam sukeltą skausmą, nors ir galvoji, kad nesi kaltas.
Patikėk, tokiu būdu gali pamatyti kaip viskas krypsta į šviesiąją pusę ir natūraliai paliečia ir kažkokias konkrečias abstrakcijas.

Malda gyvybiškai sustiprina, teigiamai nuteikia, todėl melskimės ir toliau, mielieji.:)

Answer 1

Gal ir jaučia, tačiau nebūtinai. Malda visada anksčiau ar vėliau atneša gerųjų vaisių, kartais ne visai tokių, kokių tikimės.