Question

Teko sugrąžinti Dauno sindromą turintį globotinį paauglį į globos namus.Situacija tokia,kad buvom jį ,neturintį jokių artimųjų paauglį - pasiėmę pas save, apsiforminę  globą.bet...Kaip sakoma ,miško paukštis į mišką žiūri.Gyvenam kaime,pasiėmėm prie savo trijų sūnų kaip ketvirtą, suteikėm namus, pakrikštyjom,privedėm prie Komunijos, Sutvirtinimo.Kiek galėjo,padėjo mums ūkyje, kaip fiziškai stiprus.Deja,susidėjo su kaimo išgeriančiais vyrais,pradėjo nešti viską iš namų,o sudrausminus-kelti ranką.Buvo mėginęs padegti namus,pasiduoda jį kurstančių girtuoklių įtakai.Policija bejėgė- vienas patarimas- kad kuo greičiau atgal.esam tikintys,tikrai norėjom gero suteikti,bet nebebuvo įmanoma matyti ir išgyventi tokius dalykus.Nes gyventi nuolatinėje baimėje - dėl savęs ir dėl mažamečių vaikų nebebuvo galima.Mūsų kunigai patarė tą patį.Ištvėrėm metus,o atrodo,kad jau dešimt.Ar didelę nuodėmę padarėme?Dėkui.

Comments

Jūsų intencija buvo kilni - padėti žmogui, kaip minėjot ,,norėjom gero".
Ėmėtės kraštutinumo, tačiau, gal tai ir buvo geriausia, galbūt tas jaunas žmogelis susipras kada nors, melskitės už save ir jį.

Dievo palaimos.

Answer 1

Jūs nepadarėte nuodėmės.