Gerbiamasis/-oji, nors kreipiesi į kunigus, bet klausimas nelabai jiems ir tinkamas :))
Štai, ši banali, paprasta situacija ir parodo, jog tuokimasis bažnyčioje yra tik gražus maskaradas, ne daugiau. Nei Dievas, nei "šv.Dvasia", nei joks kažkoks šventasis neduoda ir negarantuoja jums laimingo gyvenimo, ko visi taip trokšta ir tikisi.
Jūsų laimingas bei darnus gyvenimas, gerbiamieji, priklauso TIK nuo jūsų pačių ir nuo nieko daugiau.
Girdite? - nuo nieko daugiau.
Visada yra priežastis, dėl kurios vienas iš sutuoktinių būna neištikimas/-ma.
Taigi, pirmiausia tą priežastį ir išsiaiškinkite.
Kitas dalykas yra tas, jog jokio "santuokos sakramento" niekas nesulaužė; kaip jums ir keistai tai beskambėtų...
"Santuokos sakramentas" yra bažnyčios išgalvotas dalykas - tai vienas iš elementų religingų žmonių prieraišumui konfesijai stiprinti. Tamstos žiniai, iki maždaug iki ~18-19a. žmonės nesituokė bažnyčiose; žmones netgi prievarta varė į bažnyčias.
Bažnyčioje seniau tuokdavosi tik karaliai, imperatoriai, princai, carai, kunigaikščiai, hercogai ir t.t. Paprasti mirtingieji neturėjo tokios "privilegijos", tačiau dėl didesnės bažnyčios įtakos, laikui bėgant tapo "privaloma" ir paprastiems žmonės tuoktis bažnyčioje. Taip išsivystė tradicija. Todėl, kad apie kažkokį santuokos "šventumą" čia nė kalbos negali būti.
Klausi "ar gali, toks žmogus, tikėtis pagarbos, reikalauti ištikimybės kai paniekino viską kas buvo šventa?"
Taip, gãli. Tačiau gerbti vienas kitą privalote abu. Negalima žmogui neatleisti klaidos. Būtina savyje atleisti, tačiau tokia klaida negali kartotis.
Neretai būna, jog "meilė ateina - meilė praeina", bet ir neretai tokios poros, nors ir nemylint vienas kito, gyvena visą gyvenimą kartu, gerbdami vienas kitą. Bet tai nedažnas atvejis.
Atvirai pasakysiu - aš nesuprantu kaip žmonės apskritai gali vienas kitą apgaudinėti, kitam meluoti, visaip išsisukinėti, būti neištikimi ir t.t.; man tokie dalykai tiesiog nesuprantami...
Kam gi tuoktis, neesant savyje užtikrintumo, jog būtent su tuo su tuo žmogumi kartu nugyvensi visą gyvenimą??
Kam gi tos spekuliacijos Dievu? Kam tas maskaradas bažnyčioje? Kam toji iškilminga pompastika, jei "santuokos sakramento garantija" neveikia?
Kodėl tiek daug porų išsiskiria, jog jei netgi pats Dievas "šventai" jas sujungia?
Tad, ką daryti jūsų abiejų situacijoje?
Pirmiausia - visam laikui pamirškite nuoskaudas ir pyktį, ir jokių priekaištų kada nors.
Antra - atleidimas ir atvirumas vienas kitam; be šių dalykų - nė žingsnio į gerus santykius gyvenimo perspektyvoje.
Trečia - laikykitės duoto pažado - gerbti ir mylėti vienas kitą.
Ketvirta - gerbkite save savo poelgiuose.
Jei tai nepadeda - tiesus kelias pas psichologą. Jei ir tai be teigiamų rezultatų - tiesus kelias skyryboms. Kam gi kankinti vienas kitą visą gyvenimą? Gal būt, po skyrybų, "rytoj", sutiksite tikrą savo gyvenimo laimę ir kiekvienas džiaugsitės dėl protingo sprendimo laiku.
Laimės jums!
