Question

Po išpažinties, kaip atgailą kunigas paskyrė sukalbėti vieną dalį rožinio. Bekalbant, tarp slėpinių turėjau nutraukti maldą, nes turėjau pažiūrėti ką daro vaikai kitame kambaryje. Įsitikinęs, kad viskas tvarkoje, tęsiau nuo ten kur baigęs. Ar pasielgiau teisingai, o gal reikėjo pradėti nuo pradžių. Tik noriu, kad atgaila būtų atlikta tinkamai.
Ačiū.

Comments

viskas gerai, rūpestis kitais nė kiek nepagadino maldos, kaip sviestas – košės...

---

Iš tikrųjų ne rožančiaus kalbėjimas turi būti ir ne atgaila. Yra daug svarbesnis dalykas už poterių kalbėjimus, maldas bei visokias "atgailas".
Tas dalykas - pasikeitimas.
Kas iš to, jei žmogus kalba poterius be paliovos, įvairias maldas vos ne mintinai išmoksta, nuolat atgailauja, bet nesikeičia pats viduje, neužsiima savimi, savo paties analize, nesuvokia pats savęs. Kam toji saviapgaulė? Kad atitiktum bažnyčios nustatytus kriterijus ir būtumei ar jaustumeisi sau taisyklingu?
Absoliuti dauguma religingų žmonių taip elgiasi, nes bažnyčia tik ir liepia - "nemąstyk", "neanallizuok", "užsidaryk maldoje", "būk nuolankus", "nesivadovauk logika, nes ji niekur neveda", "skaityk Bibliją" ir t.t.

Taigi, Dariau, jei tik atgailauji - bėgi ratu kaip voverė.

www.dropbox.com/s/rv3yia6t6ozy4ca/Antonijus.Didysis.IVa.jpg

---

Tinkamai atlikta atgiaia gi yra malda sutvirtinti mūsų atgailos darbai. Gi dėl atgialoja, tą reikia dabar pataisyti bandyt.... taip pataria gi KBK

Answer 1

Pasielgėte teisingai, atgailą atlikote.