„lengva būdavo dykumų tėvams ir lengva vienuoliams. Lengva būti šventuoju dykumoje arba vienuolio cėlėje.“??? Tik nereikia taip kalbėti... Pasidomėkite, kokius išbandymus jie pereidavo, kokius pragarus ir gundymus vienumoje... Tai ne Jūsų aprašytoji situacija... Visur mus lydi mūsų ydos (nuodėmingumas). Mes į „dykumą“ — bet ir mūsų nuodėmingumas kartu, kuris ten kaip niekur išryškėja / pasireiškia / veikia... [Kaip dantų skausmas nakties metu...] Gi viskas iš širdies... Ne iš aplinkumos...
O kur Jėzus buvo gundomas? Dykumoje!!!! Vienumoje!!! Pasniko metu [Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų]!!!
MORALAS: jei gero, žmogau, nedarai — tykoja nuodėmė. Tai jau ir paveikusis vaistas...
Pradžios 4:
6 VIEŠPATS užkalbino Kainą: „Dėl ko tau taip pikta? Kodėl esi taip prislėgtas? 7 Jei gera darai, argi nebūsi pripažintas? Bet jei gero nedarai, prie durų iš pasalų tykoja nuodėmė. Ji geidžia tavęs, bet tu gali ją įveikti“.