Na, perkaiciau Biblijos komisijos teksta.
Keletas ištraukų (ir koment. :)
…Biblijos studijos yra teologijos siela…
…<..> ..Popiežiškoji Biblijos komisija ….. yra jau nebe Magisteriumo organas, bet komisija, sudaryta iš mokslininkų, kurie, kaip tiktintieji egzegetai …. reiškia savo nuomonę svarbiais Šventojo Rašto aiškinimo klausimais ir žino, jog, vykdydami šią užduotį, turi Magisteriumo pasitikėjimą….
(ką reikšia, kad Magisteriumas nebekontroliuoja tikinčiųjų mokslininkų, kurie savo smegenėlių jėga įrodė vyskupams, kad Bibliją vertai galima nagrinėti tik moksliniais metodais. Tarytum Magisteriumas padalino veiklą ir ją atskyrė)
…<..> Visi, kurie šioje srityje yra įgiję rimtą išsilavinimą, mano, jog neįmanoma grįžti į ikikritinio aiškinimo stadiją, pagrįstai jų laikomą nepakankama.
(rašoma kad …Rimtai išsilavinę dėdės…. pabrėžiu, kad parašyta VISI!!! nusprendė, kad Jų rimti proteliai :) yra pakankami aiškinti Raštą, o Rašto aiškinimas pasimeldus, persižegnojus ir su tikėjimu jau yra nepakankamas t.y. su trūkumu.)
<..>Popiežiškoji Biblijos komisija nori nurodyti kelius, kurie kreiptų į Biblijos aiškinimą, kuo ištikimesnį jos žmogiškajai bei dieviškajai prigimčiai. Komisija nemėgins atsakyti į visus klausimus, ji nori išnagrinėti metodus, <..>
(deklaracija graži. Belieka jos laikytis)
<…>Nė vienu moksliniu Biblijos tyrimo metodu neįmanoma aprėpti visos turtingos biblinių tekstų įvairovės.
(būtent)
<..>Žydų erudicijos turtai nuo ištakų senovėje iki mūsų dienų yra pirmutinės svarbos pagalba abiejų Testamentų egzegezei su sąlyga, jei ja bus naudojamasi apgalvotai.<..>
(va čia super!)
<..> Šventoji Dvasia kaip pagrindinis Biblijos autorius gali pastūmėti žmogiškąjį autorių pasirinkti tokią išraišką, kuri perteiktų tiesą, kurios visos gelmės jis pats nė nesuvokia. <…>
(dar kartą super!)
…Bažnyčia, kaip Dievo tauta, įsitikinusi, kad aiškinti ir suprasti Šventąjį Raštą jai padeda Šventoji Dvasia. ..
(super!!!)
Kaip minėta anksčiau, <..> „pareiga autentiškai aiškinti Raštu ar Tradicija perduodamą Dievo žodį patikėta tiktai gyvajam Bažnyčios Magisteriumui, vykdomam Jėzaus Kristaus vardu“ (Dei Verbum, 10 ). Taigi galutinė instancija yra Magisteriumas, privalantis garantuoti aiškinimo autentiškumą ir prireikus nurodyti, kad toks ar anoks konkretus aiškinimas nesuderinamas su autentiška Evangelija.
(čia tai gerai. Nepakaks komisijos išvadų. Bus rekalingas Magisteriumo galutinis aiškinimas)
Aiškindami Raštą katalikų egzegetai turėtų neužmiršti, kad tai, ką jie aiškina, yra Dievo žodis.
(būtent!)
Išvada:)
šiame dokumente, su visa pagarba mūsų Bažnyčios šulams, galiu pasakyti, kad nesąmoningai ar sąmoningai pamirštama, kad kai rašoma, kad Biblija yra Dievo Žodis, nebeįsikertama jog Šis Žodis yra Šventas.
Man gaila, kad komisija net ir skiltyje 2. Dvasinė prasmė (sensus spiritualis) neakcentuoja Šventumo ir sugeba Šventumą pastebėti tik Velykų slėpinio kontekste.
Galbūt Šventumo pasąmoningai pagarbiai bijoma ir vengiama, Šventumo kuriame niekas fiziškai neišsilaikysime, kuriame sudega visos klaidos, nedorumai ir prie kurio neprisiartins jokie metodai.
Tekste nemažai kur rašoma Šventas Raštas. Kuris iš tų mokslininkų galėtų paaiškinti kaip galima nagrinėti ŠVENTĄ RAŠTĄ moksliniais metodais?
Aš galiu atsakyti už tą mokslininką. Mokslininkas kaip tikras mokslininkas paima Rašto tekstą, atmeta Rašto Šventumą, nes jo moksliškai negali paaiškinti. Ir tada jau prie tokio teksto kuris be Šventumo, prie jo mokslininkas artinasi su savo metodais. Ir tada toks mokslininkas tikinčiajam aiškina:
-aš tau noriu padėti išaiškinti Bibliją, nes tu, tamsuoli, daug ko nesupranti.
Mane išvados gal kiek nuvylė, nes:
-užsipuolamas kitaip mąstantis (dokumento išvadose užsipuolami fundamentalistai) t.y. metodas išskirtinai kritikuojamas, o tai jau nėra moksliškai korektiška. Juolab dar išvadose pridedama, kad fundamentalistai nutolsta nuo tikslios prasmes:). Tai jau mokslininkų pretenzija į tikslios prasmės žinojimą :)
- niekaip nesuprantu kaip tekstų prigimtis gali reikalauti?:). O išvadose rašo, kad pati biblinių tekstų prigimtis reikalauja, jog aiškintojai ir toliau taikytų istorinį-kritinį metodą, bent jo pagrindines operacijas:). REIKALAUJA!!! (ginamės nuo fundamentalistų?)
- rašoma, kad biblinių raštų neįmanoma teisingai suprasti negvildenant jų atsiradimą sąlygojusių istorinių aplinkybių:). Na kodėl gi iškart NEĮMANOMA? Kodėl taip susireikšminama gvildenimo metoduose?
Ir kiek apramino:
Istorinis-kritinis metodas negali pretenduoti į monopolį. Jis turi suvokti savo ribas, taip pat jam gresiančius pavojus. :)
Pastaba:
Mokslininkai netaiko Biblijinio teksto vertinimo Meilės metodo pagalba:). Tai dar viena mokslininkams neįkandama sritis.
