Vytautai, pirmiausia, nei vieno, nei kito nuo mirties niekada neišgelbėsi. Visi žmonės miršta ir mirs, ir nuo mūsų tai nė kiek nepriklauso.
Tačiau galima rasti kompromisą. Negi tam "nepažįstamajam" arba "geram draugui" tik tu gali padėti ir niekas kitas? Manau, galima rasti išeitį.
Ar tai klausimas dėl donorystės?
Tai tik mums atrodo, jog mirtis yra kažkas tai baisaus, tamsaus ir tragiško...
Taip nėra. Tikrai.
Mirtis yra tik beveik nepastebimas jausmas, lyg peržengimas per slenkstį, už kurio, mes iš šiapus nejaučiame begalinės meilės ir to nuostabaus jausmo, atsirandančio susitikus anksčiau išėjusius į anapus.
Ir dar vienas, manau, svarbus dalykas žmonėms - po mirties religijos nėra. Jokios.