Question

Šiuo metu vis labiau populiarėja įvairios praktikos „nuo nužiūrėjimo”. Viena jų raudonas siūlas (būna ir su visokiais akies, rankos ir t.t. simboliais) raišiojamas ant rankos (dažniausiai vaikams) neva apsaugai „nuo piktos akies”. Prašau paaiškinti, ar ši praktika yra tinkama krikščioniui (t.y. ar tai nėra stabmeldystė), kokie jos pavojai ir kuo nuo kos skiriasi krikščioniškų simbolių (kryželių, medalikėlių ir t.t. ) naudojimas?

Comments

šventas gyvenimas – tikroji apsauga, o ne piktojo praktikos — raudoni siūlai, varės kaukuolės ir pan.

---

Didesnės apsaugos nei DIevas nėra.
Visa kita tik apsunkina gyvenimą: daugybė taip, anaip, trečiaip, kitaip... Tik susipainiosi, o nauda - nepasitiki Dievu. Jėzus sako: "Aš jus draugais vadinu". Tai ir eikim į draugystę su Gelbėtoju.

---

Dėkui už atsakymą. Akivaizdu, kad aiškiaregystės dovanos neturite. :) Esu tikinti. Kryželį kaip savo tikėjimo ženklą skirtingai nei jūs, nešioju, bet tikiuosi, kad to nevertinate neigiamai. Galbūt klausime netiksliai išreiškiau savo lūkesčius, bet pats nuolat viešose erdvėse aiškindamas apie amuletus labai pasigendi kunigo žodžio apie amuletų ir sakramentalijų skirtumus. Taip, galima kalbėti pačiam. Tą ir darau. Bet, kad ir ką kalbėti, dvasinėje srityje žmonės kur kas labiau atkreipia dėmesį į dvasininko žodį nei į pasauliečio. O jo tokio, apie "naujuosius amuletus" labai pasigendu. Ir jo, mano akimis, labai reikia. Gal gi nors keliems besaugantiems savo vaikus žiogeliais, šniūreliais, rankytėmis ir akytėmis bus svarbu.

Answer 1

Medalikėlis, kryželiai rodo, kuo žmogus pasikliauja, ką garbina, kam dėkoja.
Ką atstovauja raudono šniūrelio nešiotojai? Kas jų dievas? Kaip jis saugo? Kodėl raudonas šniūrelis? Man klausimų daugiau, todėl myliu Jėzų. Linkiu ir jums Jį pažinti ir pamilti.
Aš nenešioju jokių medalikėlių ar kryželio.