Question

Klausiu iš smalsumo. Yra sakoma, jog žmogus nepajėgus padaryti tokios nuodėmės, kurios negalėtų atleisti Dievas, tai kokia tada pragaro reikšmė? Juk jei Dievas atleidžia visas nuodėmes, turėtume visi po mirties keliauti į Dangų? Gal aš ne viską teisingai suprantu? Ačiū už atsakymą.

Comments

Dievas atleidžia visas TAS nuodėmes, už kurias tinkamai ir nustatytaja tvarka atgailaujama []prašoma Dievo atleidimo] ir atsilyginama / pašalinamos pasekmės [pvz., pinigų vagystė] . O kokias nuodėmes rezervuojame sau,- su tomis pragarmėsna keliaujama...

---

Nu nenori zmogus atleidimo, nereikia jam, nesupranta jis. Ka su juo daryt. Ir vistiek yra vilties, nes Visagalio gailestingumas begalinis. Jis gali radikaliai perkeisti

---

Visagalio gailestingumas nepažeidžia žmogaus laisvosios valios. Kokias sau savo nuodėmes žmogus rezervuos, nė Visagalis jų nepanaikins...

---

Turiu omeny, kad stebuklas įmanomas, atsiversti gali kiekvienas... O kai atsivertei tai tikiesi gailestingumo jau bet kuriuo atveju

---

ar tai stebùklas, ar tik dvasinio gyvenimo dėsningumas? :)

---

Vienintelis dalykas zemeje nepavaldus desniams - tikejimas, o jo stebuklingas zenklas - atsivertimo malone

---

kokiems dėsniams nepavaldus tikėjimas? Dvasinio gyvenimo dėsniams? Atsivertimo malonė – (Jums) tik tikėjimo ženklas?

---

Tikejimas nepavaldus logikos desniui, baimes desniui, nepavaldus socialinei tvarkai, nepavaldus moksliniams argumentams.
Pvz. musulmonas atejo laikas ir suklupo ten kur stovi ir vienodai jam, kad vidury gatves ir krikscionys pravaziuoti negali..
Atsivertimo malone paliete Sauliu, kuris jos nei prase, nei norejo. Pakankamas zenklas, kad Kristus ne visada tik stovi salia ir laukia...

---

Mano nuomone [kaip ir visada] ir nesigilinant į detales – „Atsivertimo malone paliete Sauliu, kuris jos nei prase, nei norejo“ – Saulius buvo uolus [~norėjo] ir aktyvus anuometinis (ST) tikintysis, ST tikėjimo [grynumo] gynėjas [Apd 8:3 O Saulius stengėsi išnaikinti Bažnyčią, naršydamas po namus, suiminėdamas vyrus ir moteris ir siųsdamas juos į kalėjimą.], o Dievas jį pastatė ant tinkamų (NT) bėgių... Saulius nebuvo nei abejingas, nei drungnas... Jis buvo karštas Dievo sekėjas... Dievo klausytojas... Už tai, matyt, ir gavo at(si)vertimo malonę... O kaip bažnyčios šventieji vyrai ir moterys? Ar jie nebuvo uolūs tikėjimo reikaluose, o šiaip sau tapo / padaryti šventaisiais, būdami abejingi?

---

Taip. Tiesa.

Answer 1

Pragaras ir Dangus yra žmogaus pasirinkimas. Dievo atlaidumas beribis, bet kliūtis jam patirti yra paties žmogaus širdis. Man patinka šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės mintis: "Viliuosi, kad pragaras bus tuščias".