Question

GJK,
jau maždaug du metus meldžiuosi vakarais ir esu įpratusi pasakyti trumpą padėkojimą iš katekizmo, o tada vieną ilgesnę maldą, kadangi, kaip minėjau, darau tai jau du metus, tai tapo įpročiu, ir pradedu suprasti, kad tai nebėra sakoma iš širdies, darau tai, nes jaučiu kaip pareigą, kaip sakiau, įprotį, galbūt netikęs palyginimas, bet lyg kiekvieną rytą išisivalyti dantis. Ką daryti, kad maldoj grįžtų tas nuoširdumas, meilė, kaip ankščiau?

Comments

Maldos regula yra labai labai gerai.Tai yra savęs šventinimo būdas, tai yra higiena sielai, kuriai manau nėra gerai jeigu maldos retos ar jų išvis nėra. Tikiu, kai mes meldžiamės ir kreipiamės į Visagalį, mes tampame Jo pakylėti, tikrovė mumyse ir aplink yra perkeičiama, nes melstis skatina Šventoji Dvasia.
Lygiai taip pat maldos Marijai, šventiesiems, ar Rašto ištraukos mus apvalo ir šventina paslaptingu būdu. Kai tu suvoki kad kreipiesi konkrečiai į asmenį anapus tai atsiranda maldos gyvumas, tarytum bendravimas, tai slėpinys.
Tik malda mūsų Gelbėtojui Jėzui, man asmeniškai gaunasi tik dėkojimas, dėkojimas, prašymas išgelbėti...

Answer 1

Ką darote, kai būnate nuoširdi su kokiu nors asmeniu, ko imatės, kaip nusiteikiate? Dievas yra asmuo. Man paprastumas yra nuoširdumo sinonimas. Gal tai padės.