Brangieji, vėl ir vėl jau nežinau kelintą kartą čia kviečiu permąstyti:
- kuriai tautai buvo (ir manau tebėra) duotas Įstatymas? Argi viso pasaulio tautos laukė Mozės prie garsiojo kalno?
-kuriai tautai pamokslavo Jėzus? Juk pagonys (t.y. mūsų protėviai) Jo nepriėmė?
-kurioje tautoje gimė pasaulio Atpirkėjas?
Tai ir sakau, jeigu mažai mums naštos ir norim užsikrauti sau ant kupros visą žydų Įstatymą (o jis dar ne visas pas mus ST parodytas) tai kas nori, gali tapti žydu, atsiversti į judaizmą ir tuomet visas Įstatymo svoris atsiguls ant Jūsų kaip žydo pečių... pradžioj apipjaustymas, po to Talmudas, Tora, košerinis maistas, šabo šventimo ritualas, mezuza ant durų staktos, šimtai priesakų ką reikia padaryt ir ko negalima padaryt tt tp..
Įstatymas neišnykęs, jis galioja. Galioja žydams.
Koks krikščionio santykis su Įstatymu? Ar krikščionis pavaldus Įstatymui? Mano atsakymas- krikščionio santykis su Įstatymu yra Kristus. Krikščionis per Kristaus meilę nepavaldus Įstatymui ir nepavaldus nei vienai žydų raštuose nurodytai nuostatai!
Juk žinome kad pradžioje buvo konfliktų tarp krikščionių žydų ir atsivertusių į krikščionybę pagonių. Ir kuo baigėsi? Nuspręsta, kad nebūtina tapti žydu, kad būtum krikščioniu:)
Ir viskas, naujiems krikščionims, kurie nežydai, jokių prievolių neliko išskyrus kelias (greituoju būdu neradau, ten kažkas apie pasmaugtą mėsą nevalgyti)
Įstatymas mus moko išminties, pagarbios Dievo baimės,augina tikėjime, parodo milijonus Dievo veikimo būdų, bet mes krikščionys Įstatymui nepavaldūs. Mes pavaldūs Kristui, kuris Tėvo paliepimu su Meiles Įstatymu persmelkė Dekalogą.
Tad kodėl mes nervuojamės dėl to kas buvo iki Jėzaus?
Ir nebegązdinkim viens kito ST eilutėmis, verčiau semkim iš ST išminties. Nes jeigu ką juk ne į sinagogą bėgsim melsti pagalbos:), o kaip maldausim? Nejaugi taip: Jėzau gelbėk, Tavo Tėvas mane baudžia pagal tokio tai pranašo tokią tai baisią eilutę? Vie-patie pasigailėk.
Esu giliai įsitikinęs, kad mes katalikai esame susipainioję ar netyčia supainioti ST suvokime.