Apie pastafarizmą – Skrajojančio Spageti Monstro garbinimą
(C) Ugnius Antanavičius / Politika ir religija, Nr. 22: 2013
Parodijines religijas galima skirstyti į du tipus: religijas, tiesiogiai pašiepiančias kitas religijas, ir religijas, įkvėptas populiariosios kultūros. Labiausiai išgarsėjusi pirmojo tipo parodijinė religija – pastafarizmas, arba Skrajojančio Spageti Monstro garbinimas, atsiradęs 2005 m. Būtent tada JAV Kanzaso valstijos Švietimo tarybai nusprendus, kad protingo sukūrimo teorijos (teigiančios, kad gyvybei atsirasti būtinas protingas kūrėjas) dėstymui mokyklose turi būti skirta tiek pat laiko, kaip ir evoliucijos teorijai, amerikietis Bobby Hendersonas paskelbė atvirą laišką, teigdamas, kad kaip lygiavertė turi būti dėstoma ir trečia teorija – kad Žemę per septynias dienas sukūrė esybė, vardu Skrajojantis Spageti Monstras.
Pastafarizmas JAV greitai išpopuliarėjo, tapdamas savotišku judėjimo prieš protingo sukūrimo teorijos dėstymą mokyklose simboliu. Imti parodijuoti ir kiti religijos elementai – pavyzdžiui, aiškinama, kad blogis pasaulyje egzistuoja, kadangi kurdamas visatą Spageti Monstras buvo girtas. Vėliau, protingo sukūrimo teorijos šalininkams pažadėjus 250 tūkst. dolerių tam, kuris įrodys evoliucijos teoriją, pastafarianizmo šalininkai paskelbė, kad sumokės tokią pačią sumą tiems, kurie įrodys, kad Jėzus nebuvo Skrajojančio Spageti Monstro sūnus. Tiesa, pats B. Hendersonas teigė niekada į pastafarizmą nežiūrėjęs rimtai ir apskritai krikščionybę vertinantis teigiamai: anot jo, blogai tik tai, kad ji kišasi į mokslo sritį. Pasak B. Hendersono, „jei Dievas egzistuoja ir jis tikrai yra protingas, tuomet jis turi humoro jausmą“.
Tačiau kai kurie ateistai pastafarizme įžvelgia gilesnę prasmę. Britų filosofas Bertrandas Russellas XX a. viduryje teigė, kad, ėmęs visiems pasakoti, jog aplink Saulę skrieja mažytis ir jokiais prietaisais neaptinkamas arbatinukas, visi jo prašytų, kad būtų pateikti tokio arbatinuko egzistavimo įrodymai, o jo argumentas, kad tuo tiesiog reikia tikėti, būtų priimamas kaip nerimtas. Panašiai, anot Russello, turi būti traktuojami ir Dievo buvimo argumentai: įrodymus pateikti turi tas, kuris teigia, kad kažkas egzistuoja, o ne tas, kuris teigia, kad kažko nėra. Pasak kito žymaus ateisto Richardo Dawkinso, pastafarizmas – moderni „Russello arbatinuko“ atmaina. Jo teigimu, politiniuose debatuose apie tai, kas turi būti dėstoma mokyklose, tiek iš pastafarių, tiek iš kreacionizmo šalininkų turi būti reikalaujama analogiško argumentų pagrindimo, o tai, kad akivaizdžiai nerimtos religijos teiginius paneigti kartais yra taip pat sunku kaip ir jau seniai egzistuojančios religijos, gali būti laikoma įrodymu, kad ir tikrosios religijos teiginiai verti kvestionavimo...
http://www.postscriptum.lt/nr-22-politika-ir-religija-2013/dzedajai-ir-spageti-monstrai-parodijines-religijos-siandienos-pasaulyje
