Question

Ar tikrai Dievas nori, kad žmonės kentėtų? Ar jis nori, kad žmonės būtų linksmi ir laimingi? Kodėl beveik visi šventieji daug kentėjo ir dauguma mirė ne savo mirtimi. Ar sekti Dievu reiškia sąmoningai pasirinkti kančią? Kodėl žmogus turėtų norėti kentėti, jei net Jėzus to nenorėjo, ant kryžiaus sakė " o Dieve, kodėl mane apleidai?"

Comments

Žmogus ištremtas iš rojaus, ką įrodo mūsų kančios.
Žmogus trumpomis akimirkomis patiria laimę ir linksmumą, kas įrodo, kaip gera būti rojuje.
Teisybė, kad šventas gyvenimas šioje žemėje veda į kankinystę, nes šio pasaulio kunigaikštis rūpinasi pasaulio sugedimu ir nekenčia šventumo.
Teisybė, kad pasirinkus sekti Dievu reiškia sąmoningai pasirinkti kančią, nes toks žmogus neis į kompromisus dėl tikėjimo ir drąsiai išpažins Kristų net mirties akivaizdoje.
Kančia yra priešinga mūsų prigimčiai. Žmonės nebuvo sukurti kančiai. Visiškas pasitikėjimas Aukščiausiuoju net ir baisiausioje kančioje yra apreištas mums ir yra slėpinys. Tikrai iki galo žmonių nesuvoktas.

---

jei sugebėtume įvertinti visas aplinkybes, turbūt suvoktume, kad dažnu atveju kančia žmogui yra vaistas, dvasinis vaistas, tinkamiausias vaistas...
„Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave,
kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį!“
Per kančią, per šv. Kryžiaus kančią buvo atpirktas pasaulis,- tokia didelė kančios svarba ir ... galia. Gi Visagalis galėjo tik tarti žodį... bet ne,- tokie jau yra dvasinio gyvenimo dėsniai... Kančios variantas buvo pats geriausias / tinkamiausias...

Luko 6:21 Palaiminti, kurie dabar alkstate, nes būsite pasotinti. Palaiminti, kurie dabar verkiate, nes juoksitės...

Dievas nenori žmogaus / žmonijos kančios, bet žmogus / žmonija savo valia pasirinko kančią... Dėsniai veikia, jei šoksite nuo aukšto pastato, kas nutiks?... O kaip dvasinėje plotmėje „nušokus / nupuolus“ žemai? Be pasekmių?.. Nesusikuls žmogus / žmonija?..

Answer 1

Tikrai, kodėl net Dievas pasirinko kančios kelią? Iš meilės. Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavę savo Sūnų. Jei meilė jums tik geri jausmai ir emocijos, tai labai paviršutiniška meilė. Meilė išzižada, neieško savo naudos, pamiršta, kas buvo bloga.
Liūdna, kad žmogus kentėdamas užrakina save tam skausme net nesusimąstydamas, kad Dievaas yra kartu. Nors Jėzus ir Šaukė Dievui, kodėl Jį apleido, bet paskutiniai žodžiai juk buvo, Dieve, į Tavo rankas atiduodu savo dvsią...
Linkiu išmokti siunkiomis gyvenimo dienomis tiesti rankas į Dievą. Juk kančia tokia baisi, ir tik Dievas gali mus sustiprinti, teikti vilties.