Puikiai žinau, kad pagal Bažnyčios mokymą lytiniai santykiai leidžiami tik santuokoje ir tik jeigu yra atviri gyvybei, t. y. neleidžiama kontracepcija, bet leidžiamas natūralus šeimos planavimas mylintis nevaisingomis dienomis.
Mano klausimas susijęs su Bažnyčios pozicijos nuoseklumu. Juk NŠP yra sąmoningai nukreiptas į nevaisingus lytinius santykius, bet tokie santykiai yra leidžiami. Galime tarti, kad įmanoma apsiskaičiuoti, visko būna ir pan., todėl tokie santykiai vis tiek lieka atviri gyvybei. Tačiau tuomet klausimas, kodėl kontracepcija yra neleidžiama, nes juk ji taip pat neveikia 100% ir todėl jos nesuveikimo atveju galimas pastojimas, dėl ko net ir su kontracepcija mylintis lytinis aktas dalinai išlieka atviras gyvybei?
Ar nuoseklu leisti NŠP ir nelaikyti to nuodėme, bet neleisti kontracepcijos ir laikyti ją nuodėminga, jeigu abiejų tikslas yra nevaisingi lytiniai santykiai, tačiau abu dalinai išlieka atviri gyvybei? Nes dabar vieno leidimas, o kito ne, teigiant, jog aktas turi būti atviras gyvybei ir kad NŠP atveju sutuoktiniai nieko nedaro, kad aktas taptų nevaisingas, o tik pasinaudoja natūralia situacija, kai tuo tarpu kontracepcija daro aktą nevaisingu išoriškai, skamba kaip išsisukinėjimas, kuomet de facto aktą nevaisingu padarantys veiksmai (tinkamo momento išlaukimas ir pasinaudojimas juo) leidžiami, bet aktą nevaisingu padarančios priemonės (kontracepcija) – neleidžiamos.
Ar nebūtų nuosekliau arba panaikinti NŠP galimybę lytinius santykius paliekant vien gyvybės pratęsimui (bet tokiu atveju meilės išraiška būtų nuskurdinta vien iki prokreacijos funkcijos), arba vienoda greta į NŠP įtraukti ir kontracepciją, o bijantis jos nenatūralumo (žinant ir demoralizuojantį poveikį platesnėms masėms) – bent jau lytinio akto nutraukimą pabaigoje, kad moteris nepastotų (su sąlyga, kad tai daroma siekiant atidėti nėštumą, o ne siekiant neturėti vaikų apskritai)?
Juk kiek nelogiška atrodo leisti NŠP nevaisingomis dienomis, kada moteris nejaučia tokio poreikio lytiniams santykiams ir galbūt apskritai jie jai yra fiziškai nemalonūs, bet neleisti šito vaisingomis dienomis, kai ji jaučia tokį potraukį ir jai tai būtų malonu.
Taip ar ne, bet man įdomūs argumentai, nes čia Bažnyčios pozicija lieka kiek miglota ir primena nenuoseklumą, kurį norėtųsi arba suprasti, arba įveikti.
