Miela, Gabriele, nė kiek nepergyvenkite dėl to, kad tamstos vyras tam kategoriškai prieštarauja. Santarvė šeimoje, manau, yra daug svarbiau, nei bažnyčia.
Kai jūsų vaikai suaugs, patys nuspręs krikštytis jiems ar ne. Kartais sakoma ir gąsdinama, jog "nekrikštyti nepateks į dangų..." - nekriepkite dėmesio į tokius davatkų kliedesius. Dievas visus vienodai myli, nepriklausomai ar krikštytas, ar "privestas pirmai komunijai" ar ne. Tad būkite dėl to visiškai rami.
Yra milijonų milijonai žmonių, kurie nei krikštyti, nei į bažnyčią vaikšto - ir ką? Juos visus Dievas į "pragarą" nusiųs? :)))
Mane auklėjo laaabai katalikiškoje šeimoje - krikštas, pirma komunija, sutv.sakramentas... žodžiu, visus "pliusiukus surinkau" ir kas iš to ? :)) Nesu dėl to nei laimingesnis, nei taisyklingesnis, nei geresnis.
Kol buvau mažas, naivus ir nieko nesuprantantis, man bet kas galėjo "kabinti makaronus" apie tikėjimą, religiją, skaistyklą, Dievą, dangų, pragarą, pragarus(!) ir t.t., o kai įgijau proto ir atsirado loginis mąstymas, kai perskaičiau protingų autorių knygas - supratau, jog pasaulyje viskas yra "visai ne tokiomis spalvomis", kaip vaizduoja bažnyčia/religija.
Jei mėgstate skaityti, nepatinkėkite perskaityti Levo Tolstojaus, kaip tik lietuvių kalba išleistą, nuostabią knygą "Dievo karalystė jumyse".
Jei esate mąstantis žmogus - labai daug suprasi šioje knygoje. Suprasi visą tikėjimo esmę.